Keto dieta ne tik svoriui, bet ir smegenims: kaip ji iš tikrųjų veikia

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad ketogeninė dieta gali turėti naudos ne tik svorio mažinimui, bet ir smegenų veiklai. Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kaip ši mityba tiesiogiai keičia smegenų signalizaciją – vasario 24 dieną „Cell Reports“ paskelbtame tyrime, kuriame nagrinėti biologiniai mechanizmai, susiję su epilepsija, nustatyta, kad ketonai veikia neuronų komunikaciją ir mažina jų per didelį aktyvumą.

Kaip keičiasi smegenų signalai

Tyrinėdami epilepsiją, mokslininkai nustatė, kad ketonai tiesiogiai veikia neuronų tarpusavio ryšius. Jie padeda sumažinti pernelyg intensyvų signalų perdavimą smegenyse.

Tai svarbu, nes per didelis smegenų aktyvumas dažnai siejamas su įvairiais neurologiniais sutrikimais. Keto dieta, pasirodo, gali veikti kaip natūralus „stabilizatorius“, padedantis palaikyti subalansuotą neuronų veiklą.

Mokslininkai aiškina, kad laikantis šios dietos, organizmas pereina į ketozę – būseną, kai energijai naudojami ketonai. Būtent jie tampa svarbia grandimi, galinčia paveikti smegenų veiklą. Skirtingai nei gliukozė, ketonai gali keisti neuronų atsaką į dirgiklius ir taip paveikti bendrą smegenų aktyvumą.

Atrastas konkretus biologinis poveikis

Vienas svarbiausių šio tyrimo rezultatų – identifikuotas mechanizmas, kaip tai vyksta. Nustatyta, kad ketogeninė dieta veikia jonų kanalus neuronuose, kurie atsakingi už elektrinių signalų perdavimą.

Kai šių kanalų aktyvumas sumažėja, neuronai tampa mažiau linkę į staigius, nekontroliuojamus signalų „šuolius“. Tai padeda išlaikyti stabilesnę smegenų veiklą, o tai ypatingai svarbu ir asmenims, sergantiems neurologinėmis ligomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: „MIND“ dieta: kas ji tokia ir kaip siejama su lėtesniu smegenų senėjimu

Tuo tarpu keliuose kituose šių metų pradžioje paskelbtuose tyrimuose, kuriuose analizuoti tiek jaunesni asmenys, tiek vyresni, atsiskleidžia kiek sudėtingesnis keto dietos poveikis smegenims. Tai papildo laboratorinius tyrimus, rodančius, kad ketonai veikia neuronų signalizaciją – tačiau realiame gyvenime jų poveikis gali būti nevienodas.

Viename tyrime su vyresniais nei 60 metų žmonėmis nustatyta, kad labiau ketogeninę mitybą primenantis režimas buvo susijęs su geresniais kognityviniais rezultatais – ypač atmintimi ir dėmesiu. Tyrėjai šiuos rezultatus sieja su mažesniu uždegimu organizme, kuris tiesiogiai veikia smegenų funkciją.

Tuo tarpu kitame, mažesniame tyrime su jaunais suaugusiaisiais, po trijų savaičių keto dietos pastebėtas mišrus efektas: dalyviai greičiau atliko užduotis, tačiau jų darbinė atmintis ir tikslumas sudėtingesnėse užduotyse sumažėjo. Tyrėjai mano, kad tai gali būti susiję su organizmo prisitaikymu prie naujo energijos šaltinio – pereinamuoju laikotarpiu smegenys gali veikti kitaip, nes keičiasi gliukozės ir ketonų balansas.

Požiūris į perspektyvas ateityje

Mokslininkų teigimu, nors pirmasis tyrimas susijęs su epilepsija, jo reikšmė gali būti daug platesnė. Tyrėjai mano, kad panašūs mechanizmai gali būti svarbūs ir kitoms smegenų ligoms. O ateityje galėtų atsiverti naujos galimybės gydymo metodams, kurie apimtų ne tik mitybos rekomendacijas, bet ir galėtų atkartoti keto dietos poveikį.

Tuo tarpu susidomėjusiems keto dieta šie moksliniai duomenys suteikia daugiau aiškumo, ko galima tikėtis. Nors dieta dažniausiai pasirenkama dėl svorio mažinimo, dabar aiškėja, kad jos poveikis gali būti kur kas platesnis – ji keičia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir smegenų veiklos principus. Praktiniu lygmeniu tai gali reikšti stabilesnį energijos lygį dienos metu, mažesnius staigius nuovargio epizodus ar nuoseklesnę koncentraciją.

Apibendrinant, keto dieta tampa ne tik svorio kontrolės priemonė, bet ir veiksniu, galinčiu paveikti smegenų veiklą įvairiais lygmenimis – nuo neuronų signalizacijos iki kognityvinių funkcijų.