Draudimo bendrovės sunerimę: žalos įrodymai vis dažniau klastojami dirbtiniu intelektu

Tarptautinės duomenų analizės ir rizikos vertinimo įmonės „Verisk“ 1 000 vartotojų ir 300 draudimo specialistų analizė atskleidžia, kad net 36 proc. žmonių svarstytų pakoreguoti draudimo dokumentus ar nuotraukas, net jei tai pažeistų taisykles. Kovo 17 dieną paskelbti rezultatai rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) ir toliau sėkmingai keičia sukčiavimo mąstą ir gali turėti ilgalaikių pasekmių visam draudimo sektoriui.

Sukčiavimas tampa prieinamas kiekvienam

Dokumentų ar nuotraukų klastojimas dar neseniai reikalavo tam tikrų įgūdžių, o šiandien DI šią situaciją pakeitė iš esmės. Anot „Verisk“ tyrimo rezultatų, daugiau nei 40 proc. žmonių pažįsta kažką, kas tokius įrankius naudojo finansinei naudai gauti – įskaitant draudimo išmokas. Tai rodo, kad sukčiavimas tampa ne išimtimi, o vis labiau priimtina praktika.

Be to, daugiau nei pusė vartotojų jau yra išbandę DI redagavimo įrankius, o dalis jų pripažįsta, kad sukurti ar pakoreguoti turinį taip, jog jis atrodytų tikroviškai, yra paprasta.

„Pilkoji zona“ tarp pataisymo ir sukčiavimo

Nors dauguma žmonių teoriškai supranta ribas, praktikoje jos tampa gerokai plonesnės. Tyrimas rodo, kad 65 proc. respondentų teigia, jog žalos „padidinimas“ nuotraukose yra nepriimtinas. Tačiau realybėje situacija kitokia – net 36 proc. vis tiek svarstytų atlikti nedidelius pakeitimus, jei tai padėtų sustiprinti draudimo paraišką.

Daugiau nei pusė pateisina paprastus vaizdo patobulinimus, tokius kaip ryškumo ar kontrasto koregavimas, o 4 iš 10 mano, kad galima „pataisyti“ nuotrauką, jog žala būtų aiškesnė. Kiek mažiau – 15 proc., pateisina net žalos hiperbolizavimą, taip pat visiškai neegzistuojančios žalos sukūrimą.

Jaunesni vartotojai linkę rizikuoti dažniau

Ryškiausi skirtumai matomi tarp kartų. Net 55 proc. Z kartos atstovų ir 49 proc. tūkstantmečio kartos pripažįsta, kad svarstytų „nedidelį pataisymą“. Tuo metu tarp vyresnių vartotojų šis skaičius gerokai mažesnis – tik 12 proc.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad technologijų prieinamumas ir kasdienis jų naudojimas tiesiogiai veikia požiūrį į ribas. Jaunesnėms kartoms DI įrankiai yra natūrali kasdienybės dalis, todėl ir jų panaudojimas „kūrybiškai“ sprendžiant problemas tampa labiau priimtinas.

Sprendimai jau diegiami, bet pasekmės palies visus

Tuo tarpu ataskaitos duomenimis, 98 proc. draudimo bendrovių jau žino apie šias sukčiavimo galimybes ir yra susidūrę su konkrečiais atvejais. Reaguodamos į augančią riziką, įmonės vis aktyviau investuoja į naujas technologijas – nuo tuo pačiu DI paremtų sukčiavimo aptikimo sistemų iki griežtesnių dokumentų tikrinimo procedūrų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip patikrinti, ar galioja automobilio draudimas

Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad technologinė kova tik įsibėgėja. Nors aptikimo įrankiai tobulėja, sukčiavimo metodai vystosi ne mažiau sparčiai, todėl dalis atvejų vis dar gali likti nepastebėti.

Tai reiškia, kad didžiausia našta ilgainiui gali tekti ne sukčiaujantiems, o sąžiningiems klientams – augančios rizikos gali lemti didesnes draudimo įmokas ir griežtesnes sąlygas visiems. Todėl kartu su technologiniais sprendimais vis svarbesnis tampa ir vartotojų sąmoningumas, aiškiai suprantant, kur baigiasi „pataisymas“ ir prasideda sukčiavimas.