Mokslininkai aptiko svarbų genetinį mechanizmą: dėl jo kasos vėžys tampa atsparus chemoterapijai

Kaip nurodoma kovo 3 d. „Duke–NUS“ medicinos mokyklos Singapūre mokslininkų pranešime, tyrėjai nustatė genetinį mechanizmą, galintį lemti kasos vėžio atsparumą chemoterapijai. Tyrimas parodė, kad konkretaus geno aktyvumo sumažėjimas veikia kaip biologinis „jungiklis“, leidžiantis naviko ląstelėms tapti agresyvesnėms ir prasčiau reaguoti į gydymą. Mokslininkų teigimu, šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kuriems pacientams chemoterapija praranda veiksmingumą.

Genetinis mechanizmas lemiantis kasos vėžio gydymą

Dar gruodžio mėnesį moksliniame žurnale „Journal of Clinical Investigation“ paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad svarbų vaidmenį šiame procese atlieka genas GATA6. Tyrėjai nustatė, kad šio geno aktyvumo sumažėjimas gali pakeisti naviko ląstelių elgseną ir paskatinti jų atsparumą chemoterapijai.

Mokslininkų teigimu, GATA6 veikia kaip svarbus kasos ląstelių tapatybę reguliuojantis veiksnys. Kai jo aktyvumas sumažėja, naviko ląstelės gali pereiti į kitokią biologinę būseną, kuri siejama su agresyvesniu ligos progresavimu ir mažesniu jautrumu gydymui.

Pasak tyrėjų, šį procesą gali skatinti dažna kasos vėžio mutacija – KRAS geno pokyčiai, pasitaikantys daugiau nei 90 proc. visų atvejų. Jie aktyvina tam tikrą signalinę grandinę ląstelėse, vadinamą ERK–JUNB, kuri galiausiai slopina GATA6 veiklą ir sudaro sąlygas navikui tapti atsparesniam gydymui.

„Jau kurį laiką žinome, kad kasos vėžio ląstelės gali pereiti tarp šių dviejų būsenų. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, koks mechanizmas lemia šį pokytį. Nustatę signalinį kelią, kuris slopina GATA6, dabar geriau suprantame, kaip navikai tampa atsparūs gydymui – ir galbūt kaip šį procesą būtų galima pakeisti,“ – gautus rezultatus apibendrina tyrimo autorius, profesorius Davidas Virshupas.

Galimybė pagerinti gydymo veiksmingumą

Tyrimo metu atlikti eksperimentai patvirtino, kad tam tikrų signalinių kelių slopinimas gali padidinti GATA6 geno aktyvumą ir taip vėl padaryti naviko ląsteles jautresnes chemoterapijai.

Mokslininkų teigimu, būtent šis atradimas ateityje suteiktų galimybę kasos vėžio gydymą derinti su tiksliniais vaistais, veikiančiais šį molekulinį mechanizmą. Taip pat reguliuoti ir su jau esamais medikamentais.

Tačiau iki tol dar būtini detalesni klinikiniai tyrimai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslas skaičiuoja: milijonų vėžio atvejų buvo galima išvengti – įvardyti didžiausi rizikos veiksniai

Svarbus žingsnis suprantant agresyvų vėžį

Kasos vėžys laikomas viena pavojingiausių onkologinių ligų, nes dažnai diagnozuojamas vėlai ir gana greitai tampa atsparus gydymui. Dėl šios priežasties mokslininkai visame pasaulyje siekia geriau suprasti biologinius procesus, kurie lemia ligos progresavimą ir gydymo neveiksmingumą.

Tokie tyrimai svarbūs ir visuomenės mastu, nes ši liga išlieka gana dažna. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasos vėžiu kasmet suserga iki 500 žmonių. Liga dažniau nustatoma vyresniems nei 60 metų vyrams.

Geresnis genetinių mechanizmų supratimas gali padėti kurti naujus gydymo metodus. Pastaruoju metu vėžio tyrimuose pasirodo vis daugiau vilčių teikiančių rezultatų – pavyzdžiui, neseniai sukurtas vaistas pažengusiam prostatos vėžiui parodė itin stiprų poveikį klinikiniuose tyrimuose. Tai aptarėme ankstesniame straipsnyje ČIA.