Mokslas skaičiuoja: milijonų vėžio atvejų buvo galima išvengti – įvardyti didžiausi rizikos veiksniai

Naujausio „Nature Medicine“ mokslinio tyrimo duomenimis net apie 4 iš 10 visų naujų vėžio atvejų 2022 metais galėjo būti išvengti, jei būtų sumažinti tam tikri modifikuojami rizikos veiksniai. Analizė apėmė duomenis iš viso pasaulio ir atskleidė dažniausius vėžio „provokatorius“. Tai reiškia, kad milijonai žmonių galėjo nenukentėti nuo šios ligos, jei būtų imtasi prevencinių veiksmų.

Pasauliniame tyrime tendencijos aiškios

Vasario 4-oji žymi pasaulinę kovos su vėžiu dieną. Didžiausia pasaulinė analizė, sugretinusi „GLOBOCAN“ duomenis ir ekspertų įžvalgas, parodė, kad iš 18,7 milijono naujų vėžio atvejų net 7,1 milijono (apie 38 %) buvo susiję su veiksniais, kuriuos būtų buvę įmanoma keisti ar mažinti. Tokie veiksniai apima ne tik gyvenimo būdo pasirinkimus, bet ir aplinkos poveikį bei infekcijas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros analizėje buvo nagrinėjama maždaug 30 rizikų, susijusių su vėžiu, kurias apima tabakas, alkoholis, aukštas kūno masės indeksas, fizinis neaktyvumas, oro tarša, ultravioletinė spinduliuotė ir pirmą kartą – devynios infekcijos.

Kas lemia didžiausią riziką

Remiantis duomenimis iš 185 šalių ir 36 vėžio rūšių, išskirti trys dažniausi rizikos veiksniai:

• Tabakas lemia 15 proc. visų naujų vėžio atvejų.
• Infekcijos susijusios su 10 proc. susirgimų.
• Alkoholio vartojimas vėžio atsiradimą nulemia 3 proc. atvejų.

Kaip nurodoma PSO pranešime, plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžys sudaro pusę visų išvengiamų atvejų tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Tradiciškai plaučių vėžys siejamas su rūkymu ir oro tarša, skrandžio – Helicobacter pylori infekcija, o gimdos kaklelis didele dalimi atvejų sukeliamas papilomos viruso.

Kas toliau?

„Tai pirmoji pasaulinė analizė, parodanti, kiek vėžio rizikos kyla dėl priežasčių, kurių galime išvengti“, – komentuodamas rezultatus teigė PSO Vėžio kontrolės grupės vadovas.

Ši analizė tiek sveikatos institucijoms, tiek visiems gyventojams suteikia aiškų atspirties pagrindą.

Tyrimo išvados rodo, kad vėžio prevencija negali apsiriboti vien asmeniniais pasirinkimais. Efektyvios strategijos apima tiek griežtą tabako ir alkoholio kontrolę, tiek vakcinaciją nuo vėžį sukeliančių infekcijų, oro taršos mažinimą, saugesnes darbo sąlygas ir sveikesnės gyvensenos skatinimą.

Analizė taip pat išryškina, kodėl prevencija dažnai laikoma „nematoma“ sveikatos sistemos dalimi. Skirtingai nei gydymas, jos rezultatai neatsiranda iš karto, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje būtent prevencinės priemonės lemia didžiausią pokytį. O žinant pagrindinius veiksnius čia susirūpinti savo sveikata gali ir kiekvienas asmeniškai.

Tyrimas publikuotas recenzuojamame mokslo žurnale „Nature Medicine“.