„YouTube“ kūrėjas sukūrė skraidantį skėtį, kuris visur seka šeimininką

Vaikščiojimas per liūtį ir stiprų vėją dažnai būna itin nepatogus ir varginantis. „YouTube“ kūrėjas Johnas Xu tam pasiūlė unikalų sprendimą – skraidantį skėtį, kuris jus seka visur.

Sprendimo evoliucija

Pirmąją skraidančio skėčio versiją J. Xu pristatė dar 2024 metais. Tuomet tai buvo drono principu veikiantis skėtis, valdomas rankiniu pultu. Nors šis technologinis sprendimas sulaukė nemažai pagyrų, greitai paaiškėjo jo esminis trūkumas: norint naudotis skėčiu reikėjo abiejų rankų ir nuolatinio dėmesio. Socialiniuose tinkluose netrūko skeptiškų komentarų: „Atrodo įspūdingai, bet kas iš to, jei negali laisvai judėti?“

J. Xu į šią kritiką sureagavo rimtai. Per ateinančius dvejus metus jis ėmėsi pertvarkyti šį savo projektą, siekdamas sukurti visiškai autonominį skėtį. Tačiau pradiniai bandymai buvo nesėkmingi: GPS sekimas buvo netikslus – paklaida siekė kelis metrus. Be to, siekis, kad skėtis būtų ir sulankstomas, ženkliai apsunkino jo mechaninę konstrukciją.

Lūžis skėčio tobulinimo procese įvyko „YouTube“ kūrėjui įdiegus laiko skrydžio (time-of-flight) kamerą. Ji leido skėčiui tiesiogiai sekti žmogų, net ir tamsoje. Nors skėtis ne visuomet idealiai išlikdavo naudotojui virš galvos, sprendimas veikė pakankamai gerai, kad projektas iš eksperimentinės keistenybės taptų realiai naudingu įrenginiu. Reakcijos į tokį skraidantį skėtį tapo kur kas pozityvesnės.

Kas kelia abejonių

Nepaisant įspūdingo technologinio sprendimo, skraidantis skėtis kol kas turi nemažai silpnųjų vietų. 

Stiprus vėjas ar intensyvus lietus gali lengvai skėtį destabilizuoti, o ribotas akumuliatoriaus veikimo laikas apriboja, kiek ilgai jis gali sklandyti virš savojo šeimininko. Problemų kelia ir triukšmas bei saugumo aspektas – viešose erdvėse virš galvų besisukantys drono sraigtai (rotoriai) neišvengiamai kelia riziką.

Šie trūkumai neliko nepastebėti ir paskatino diskusijas apie tokio įrenginio saugumą bei socialinį priimtinumą. Pats J. Xu to neslepia: jis atvirai pripažįsta apie savo kūrinio ribotumus ir pabrėžia, kad jo tikslas nėra pakeisti tradicinius skėčius ar pradėti savo išradimo masinę gamybą. Skraidantis skėtis – tai asmeninis, eksperimentinis autonominio drono projektas.

Platesnė išradimo simbolika

Vis dėlto J. Xu sumanymo vertė slypi ne bandyme sukurti naują kasdienį daiktą, o platesnėje žinutėje. 

Projektas simbolizuoja kryptį, kuria juda visuomenė – tai, kad technologijos vis labiau prisitaiko prie žmogaus, o ne atvirkščiai. 

J. Xu skėtis yra žaismingas, bet aiškus pavyzdys, kaip pažangūs jutikliai ir autonominės sistemos gali iš naujo perkurti net pačius įprasčiausius objektus.

Galbūt skraidantys skėčiai niekada nepakeis mums įprastų, tačiau jie primena, kad šiek tiek vaizduotės gali paversti net kasdieniškiausius daiktus netikėtais technologiniais eksperimentais.