Mėnulio ciklas 2026 metais atneš mėlynąją pilnatį ir leis ją stebėti Lietuvoje

2026 metų gegužę dangaus stebėtojų lauks neįprastas reiškinys – per vieną kalendorinį mėnesį vietoje įprastos vienos pilnaties įvyks dvi mėnulio pilnatys. Antroji jų yra vadinama „mėlynąja pilnatimi“ ir bus matoma bei stebima ir Lietuvoje. Dėl šio Mėnulio ciklo sutapimo 2026 metais iš viso bus ne 12, o 13 pilnačių.

Mėlynoji pilnatis, arba mėlynasis Mėnulis (angl. Blue Moon) – tai astronominis reiškinys, apibrėžiamas dvejopai, tačiau dažniausiai reiškia antrąją pilnatį per tą patį kalendorinį mėnesį.

Verta paminėti, jog Mėnulis iš tikrųjų netampa mėlynas. Šis pavadinimas kilo iš angliško posakio „once in a blue moon“ (kartą per mėlynąjį mėnulį), reiškiančio retą įvykį. Mėnulis atrodys toks pats kaip ir per bet kurią kitą pilnatį.

Kas lemia mėlynąją pilnatį?

Mėlynąją pilnatį lemia kalendorinių mėnesių ir Mėnulio judėjimo aplink Žemę neatitikimas. Vienas sinodinis Mėnulio ciklas trunka apie 29,5 paros, todėl dvylika tokių ciklų sudaro maždaug 354 dienas. Kalendoriniai metai yra ilgesni, todėl kas kelerius metus susidaro situacija, kai tame pačiame mėnesyje telpa dvi pilnatys. Būtent taip nutiks 2026 metų gegužę.

Pirmoji gegužės mėnesio pilnatis pasirodys 1 dieną. Ji tradiciškai vadinama Gėlių Mėnuliu, nes Šiaurės pusrutulyje šis laikotarpis sutampa su aktyviu pavasario augalijos žydėjimu. Antroji pilnatis įvyks gegužės 31 dieną ir bus laikoma mėlynąja pilnatimi, nes tai bus antras pilnas Mėnulis per tą patį mėnesį.

Astronomijoje egzistuoja ir senesnė, vadinamoji sezoninė mėlynojo Mėnulio apibrėžtis. Ji taikoma tuomet, kai per vieną astronominį sezoną, trunkantį nuo lygiadienio iki saulėgrįžos, pasitaiko keturios pilnatys vietoje įprastų trijų. Tokiu atveju trečioji pilnatis vadinama sezonine mėlynąja. Vis dėlto 2026 metų gegužės reiškinys priklauso mėnesinei, plačiausiai vartojamai šio termino reikšmei.

Bus matoma plika akimi

Esant palankiems orams, Gegužės 31-osios pilnatis Lietuvoje bus matoma įprastomis sąlygomis. Mėnulis kils rytinėje horizonto pusėje vakare ir bus stebimas visą naktį. Jokios specialios įrangos šiam reiškiniui nereikės – pilnatį bus galima matyti plika akimi, o norint detalesnio vaizdo pakaks žiūronų ar teleskopo.

Nors mėlynoji pilnatis dažnai minima kaip retas reiškinys, ji nėra išskirtinė astronomine prasme ir neturi jokio poveikio Žemei ar žmogaus sveikatai.

Tai labiau kalendorinis ir stebėtojų dėmesį patraukiantis sutapimas, primenantis apie natūralių dangaus ciklų ir žmogaus sukurto laiko skaičiavimo skirtumus. 2026 metų gegužė suteiks dar vieną progą šį ryšį stebėti realiu laiku.