Paklausėme dirbtinio intelekto: „Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“
TRUMPAI
- • Grėsmė egzistuoja, tačiau ji nėra neišvengiama ir priklauso nuo kelių svarbių aplinkybių.
- • Lietuvos saugumą šiandien labiausiai stiprina realus NATO karinis atgrasymas.
- • Didžiausia rizika siejama ne su atvira invazija, o su hibridiniais veiksmais.
Ar Lietuva ir Baltijos šalys iš tiesų atsiduria naujos grėsmės akivaizdoje, ar tai tik bauginančios antraštės? Norėdami atsakyti į šį klausimą, uždavėme jį vienam pažangiausių pasaulio dirbtinio intelekto modelių – „Google Gemini 3 Pro“. Konkrečiai, klausimas skambėjo taip: „Labas, ar Rusija gali užpulti Lietuvą per kitus 5 metus?“
Atsakymas nebuvo nei kategoriškas, nei raminantis iki naivumo.
„Trumpas atsakymas: taip, tokia galimybė egzistuoja, tačiau ji nėra neišvengiama“, – nurodo dirbtinis intelektas.
Pasak modelio, dauguma Vakarų karinių ekspertų ir žvalgybos institucijų 2029–2030 metus įvardija kaip galimą laikotarpį, kai Rusija teoriškai galėtų bandyti išbandyti NATO vienybę. Tai nereiškia, kad karas tikrai prasidės, tačiau tai reiškia, kad iki tol Rusija gali atkurti dalį savo karinių pajėgumų po karo Ukrainoje.
Kodėl minimas būtent 3–5 metų laikotarpis?
Dirbtinio intelekto analizė remiasi tuo, kad Rusijos karinės galimybės tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje baigties.
„Ekspertai skaičiuoja, jog Rusijai gali prireikti nuo 3 iki 5 metų po aktyvių karo veiksmų pabaigos, kad būtų atkurtos sunaikintos pajėgos ir parengti nauji daliniai“, – teigia Gemini 3 Pro.
Šį vertinimą pastaraisiais metais viešai patvirtino ir Vokietijos gynybos vadovybė, ir Lietuvos žvalgybos institucijos. Rusija jau dabar reformuoja kariuomenę, didina jos dydį ir orientuoja ją į ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais.
Kas šiandien realiai saugo Lietuvą?
Skirtingai nei prieš kelerius metus, atgrasymas šiandien nebėra tik politiniai pareiškimai.
„Situacija 2025 m. pabaigoje yra geresnė nei 2022 m., nes NATO atgrasymas tapo fiziniu, o ne teoriniu“, – pažymi dirbtinis intelektas.
Vienas svarbiausių veiksnių – nuolat dislokuojama Vokietijos brigada Lietuvoje. Iki 2027 m. ji turėtų pasiekti pilną operacinį pajėgumą – apie 5 tūkst. karių su sunkia technika.
Tai reiškia paprastą, bet svarbią žinutę: bet koks puolimas prieš Lietuvą automatiškai reikštų konfliktą su Vokietija ir NATO.
Be to, NATO patvirtino naujus regioninius gynybos planus, kurie numato gynybą nuo pirmo metro, o Lietuva investuoja į oro gynybą, šauktinių skaičiaus didinimą ir fizines gynybos priemones pasienyje.
Trys galimi scenarijai
Dirbtinis intelektas išskiria tris pagrindinius raidos scenarijus.
1. Didelio masto invazija (mažai tikėtina artimiausiu metu). Kol Rusija yra giliai įsitraukusi Ukrainoje, antras frontas prieš NATO būtų itin rizikingas. Tačiau jei karas Ukrainoje baigtųsi Rusijos naudai, grėsmė galėtų išaugti per kelerius metus.
2. Hibridinės atakos ir provokacijos (realesnė grėsmė).
„Rusija gali bandyti testuoti NATO 5-ąjį straipsnį ne tankais, o kibernetinėmis atakomis, diversijomis ar ribotais incidentais“, – teigia Gemini 3 Pro.
Tokio pobūdžio veiksmai skirti kelti chaosą, abejones ir politinį neapsisprendimą, neperžengiant atviro karo ribos.
3. Atgrasymas suveikia (NATO siekiamas scenarijus). Didėjant Vakarų investicijoms į gynybą, Rusija gali nuspręsti, kad bet koks puolimas būtų savižudiškas. Būtent tai ir yra pagrindinis NATO strateginis tikslas.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Nors geopolitinė situacija išlieka įtempta, dirbtinis intelektas pabrėžia – panikuoti nereikia.
„Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi, kaip dabar, vertinant sąjungininkų karinį buvimą“, – nurodoma analizėje.
Tačiau pasirengimas laikomas racionalia, o ne paranojiška reakcija: žinoti artimiausias priedangas, turėti 72 valandų atsargų ir sekti oficialią informaciją.
Apibendrinant, atsakymas į klausimą, ar Rusija gali užpulti Lietuvą per artimiausius penkerius metus, nėra juodai baltas. Grėsmė egzistuoja, bet ji nėra neišvengiama. Daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, NATO vienybės ir to, kas pasiruoš greičiau – Vakarai ar Rusija.
Kaip apibendrina pats dirbtinis intelektas:
„Ateitį lems ne vien Rusijos ketinimai, bet ir Vakarų gebėjimas parodyti, kad puolimo kaina būtų nepriimtina.“
Būtent tai šiandien ir vyksta.
Pilną dirbtinio intelekto atsakymą į klausimą pateikiame žemiau:

Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„ChatGPT 5.2“ jau čia: ką rodo pirmieji testai?
2„Apple“ naudotojai pavojuje: per „ChatGPT“ ir „Grok“ platinama kenkėjiška programa
3Europolas įspėja: iki 2035 m. gali kilti karas tarp robotų ir žmonių
4Ar Holivudą užvaldys dirbtinis intelektas? „Disney“ investuos į „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“
5Kaip mus įsivaizduoja dirbtinis intelektas? Neįprastas tyrimas pateikė naujų įžvalgų
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.