Skip to content
Povandeninio roboto sėkmė: pirmą kartą surinkti duomenys po Antarktidos ledu

Povandeninio roboto sėkmė: pirmą kartą surinkti duomenys po Antarktidos ledu

TRUMPAI

  • • Povandeninis robotas „Argo“ pirmą kartą surinko duomenis po Rytų Antarktidos ledo plokšte.
  • • Robotizuotas plūduras stebėjo vandenyno sąlygas, kurios padeda suprasti ledynų tirpimo pavojus.
  • • Pirminiai rezultatai jau įspėja apie saugias ir pavojaus zonas, kurios ateityje nulems ledynų pokyčius.

Robotizuotas plūduras pasiekė įspūdingą proveržį Antarktidos tyrimų srityje. Po daugiau nei dvejų su puse metų vykdytų tiriamųjų darbų, robotas „išbandymą“ įveikė, o mokslininkai apžvelgia ir pirmuosius rezultatus.

REKLAMA

Stebinančios galimybės

„Argo“ plūduras – povandeninis robotas, išgyveno kelionę į dar niekada nelankytą planetos regioną. Pasak Australijos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos „CSIRO“ pranešimo, okeanografai pirmą kartą gavo duomenys, kurie buvo surinkti po didžiuliu Rytų Antarktidos ledo šleifu.

Robotizuotas plūduras dar netirtose vandenyno dalyse išmatavo temperatūrą ir druskingumą. Ekspedicijos metu surinkta beveik 200 vandenyno profilio duomenų, o plūduras su integruotais okeanografijos jutikliais nuplaukė per 300 km.

REKLAMA
„Argo“ plūduras. Šaltinis: Pete Harmsen/Australian Antarctic Division

Eksperimento pabaigos nežinojo

„Mums pasisekė“, – minėtame pranešime teigia okeanografas dr. Steve Rintoul iš „CSIRO“.

Iš tiesų nebuvo aišku, ar robotizuotas plūduras, atsidūręs po ledu, vėl iškils į paviršių. Ten „Argo“ dreifavo aštuonis mėnesius ir po Denmano bei Šakltono ledynais kas penkias dienas rinko svarbią informaciją nuo pat vandenyno dugno iki ledo papėdės.

8 mėnesius trukusio robotizuoto plūduro dreifavimo po ledu trajektorija. Šaltinis: „CSIRO“

Pasak okeanografo, šie modernūs stebėjimai jiems suteiks naujų įžvalgų apie ledo pažeidžiamumą, kuris kelia grėsmę pakrantėse gyvenantiems žmonėms bei didelę diskusiją dėl to, kiek Antarktida prisidės prie jūros lygio kilimo.

REKLAMA

Dalijasi pirminiais rezultatais

Kaip teigiama „Science“ moksliniame žurnale paskelbtame ekspedicijos tyrime, matavimai atskleidė, kad Šakltono ledo šelfas – šiauriausia Rytų Antarktidoje dalis, kol kas nėra veikiama šilto vandens, kuris galėtų ledą tirpdyti iš apačios, todėl vietovė, bent jau kol kas, yra santykinai saugi.

Tuo tarpu Denmano ledyno rezultatuose matyti, kad po ledo plokšte patenka šiltas vanduo ir net menkiausi pokyčiai galėtų sukelti spartesnį tirpimą. Manoma, kad jo tirpimas galėtų prisidėti net 1,5 m prie pasaulinio jūros lygio kilimo.

Šiuos pokyčius pamatyti būtent ir leido robotizuotas plūduras, kuris gali pasiekti „ribinius sluoksnius“, kuriuose įvyksta šilumos perdavimas.

Pasak dr. S. Rintoul, didesnis kiekis tokių plūdurų aplink Antarktidos pakrantę ateityje padėtų tiksliau suprasti vandenyno ir ledo pokyčių ypatumus.

TechNaujienos.lt komanda Antarktidos tyrimus aptaria ne pirmą kartą. Žemiau kviečiame atrasti 4 žemyno paslaptis:

Viršelio nuotraukoje matomas Denmano ledynas. Nuotraukos šaltinis: Pete-Harmsen/Australian Antarctic Division

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
8

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.