Šokiruojanti buvusio „Google“ inžinieriaus prognozė: „atsukti laiką atgal“ žmonės galės nuo 2029 metų

Futuristas ir kompiuterių mokslininkas Ray’us Kurzweilas teigia, kad jau iki 2029 metų žmonija pasieks vadinamąjį „ilgaamžiškumo pabėgimo greitį“ – momentą, kai medicinos pažanga leis prailginti žmogaus gyvenimo trukmę greičiau, nei jis fiziškai sensta.

Kodėl tai svarbu

Idėja grindžiama tuo, kad sparčiai tobulėjant medicinai, ypač genų inžinerijai, dirbtiniam intelektui ir biologinės informatikos sprendimams, žmogaus gyvenimo trukmė gali didėti ne mėnesiais, o metais. Tai reikštų, kad kasmet gyvenimo trukmė pailgėtų daugiau, nei žmogus pasentų, potencialiai „grąžinant“ laiką atgal. Ši koncepcija kelia diskusijas apie visuomenės senėjimą, sveikatos sistemas ir technologijų prieinamumą.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Utopinė amžinos jaunystės idėja įgauna pagreitį: testuojama nauja vaistų klasė

Detalės ir faktai

Kompiuterių mokslininkas Ray’us Kurzweilas, buvęs „Google“ inžinierius ir vienas žymiausių futurologų, tvirtina, kad žmonija priartėjo prie taško, kai medicinos pažanga taps spartesnė už biologinį senėjimą.

Šią idėją jis vadina „ilgaamžiškumo pabėgimo greičiu“. „Kai kasmet susigrąžinsite bent vienerius metus, jūs iš esmės judėsite atgal laiku“, – sakė Kurzweilas duodamas interviu investicijų bendrovei „Bessemer Venture Partners“.

Jis teigia, kad šis šuolis gali įvykti per artimiausius ketverius metus. Kurzweilas pateikia pavyzdį su COVID-19 vakcina:

„Mes sukūrėme vakciną per dvi dienas, tik todėl, kad kompiuteriai galėjo išanalizuoti milijardus mRNR sekų.“

Anot jo, ši tendencija rodo, kad biologija vis sparčiau tampa skaitmenine technologija. Vis dėlto net ir pasiekus šį lygį, tai nereiškia nemirtingumo. Ilgaamžiškumo pabėgimo greitis remiasi tikėtina gyvenimo trukme, o ne faktine individo gyvenimo pabaiga. Liga, trauma ar neteisinga diagnozė gali visiškai pakeisti statistinę prognozę.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: „Nemirtingumo“ verslas: 3 dalykai, apie kuriuos nutyli ilgaamžiškumo industrija

Pasekmės ir ekspertų vertinimai

Kritikai pabrėžia, kad tam reikėtų itin brangių gydymo technologijų prieinamumo visiems. Epidemiologai primena, kad net ligos, kurias žmonija moka gydyti jau dešimtmečius, vis dar sukelia milijonus mirčių. Pavyzdžiui, tuberkuliozė kasmet nusineša daugiau gyvybių nei bet kuri kita infekcinė liga, išskyrus COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Technologijų analitikas Markas Ellisas pastebi:

„Medicinos pažanga yra ne tik technologijų klausimas, bet ir infrastruktūros bei prieinamumo problema. Ilgaamžiškumo technologijos neveiks globaliai, jei veiks tik turtingiausiuose regionuose.“

Kurzweilas turi įspūdingą technologinių prognozių istoriją – jis buvo numatęs nešiojamųjų kompiuterių, debesijos ir dirbtinio intelekto proveržį. Tačiau jo prognozės ne visada pasitvirtina. Net turint pažangiausias technologijas, gyvenimo trukmės didinimas priklauso nuo daugybės nenuspėjamų veiksnių.

Kaip tai keistų žmonijos ateitį?

Nors idėja apie „laiko susigrąžinimą“ ir ilgaamžiškumo pabėgimo greitį skamba kaip iš mokslinės fantastikos, tyrėjai pripažįsta, kad medicinos ir technologijų progresas vis sparčiau artėja prie ribos, už kurios žmogaus gyvenimo trukmė gali pradėti augti greičiau nei senstame. Kol kas tai – ne faktas, o prognozė.

Jei tokios technologijos realiai pasirodytų rinkoje, jos galėtų pakeisti sveikatos priežiūros sistemą ir demografines tendencijas Lietuvoje – gyventojų senėjimas yra viena aktualiausių problemų. Didžiausias klausimas išlieka prieinamumas: ilgaamžiškumo technologijos gali tapti ne mokslo, o socialinės nelygybės klausimu.