Skip to content
Gamtos stebuklas: mokslininkai atrado išskirtinį, dviejų spalvų deimantą

Gamtos stebuklas: mokslininkai atrado išskirtinį, dviejų spalvų deimantą

Botsvanoje atrastas retas ir pusiau rausvas deimantas. Laboratorijoje atlikti tyrimai geologams atima žadą, o dar didesnį įspūdį palieka šio brangakmenio svoris. Tikimasi, kad mokslininkai priartės bent žingsniu arčiau išsiaiškinant tokių deimantų susiformavimo subtilybes.

REKLAMA

Retas atradimas

Afrikoje, JAV gemologijos instituto valdomoje laboratorijoje, ištirtas unikalus deimantas, turintis dvi skirtingas spalvų zonas. Deimantas yra rausvas ir bespalvis, maždaug 2,4 cm ilgio ir 1,6 cm pločio brangakmenis sveria įspūdingus 37,41 karatus (apie 7,5 gramo).

Deimantas yra neapdorotas, todėl tai unikali galimybė geologams praplėsti savo žinias dėl jų susiformavimo procesų. Pasak jų, rožinė pusė greičiausiai susiformavo pirmiausiai, tačiau, remiantis ankstesnėmis žiniomis, yra didelė tikimybė, kad jis ne visada buvo šios spalvos.

REKLAMA

Tikėtina, kad iš pradžių ji buvo bespalvė, o vėliau plastiškai deformavosi, kai prieš milijonus metų formavosi kalnai. Visgi, kita bespalvė dalis turėjo atsirasti vėliau. Tai reiškia, kad jis susiformavo dviem etapais.

Atrastas dviejų spalvų deimantas. Šaltinis: „Gemological Institute of America“

Žavi retumas

Tai vienas pirmųjų kartų, kai tyrėjams pavyko rasti tokio dydžio deimantą. Rožiniai brangakmeniai yra dar retesni ir vis dar kelia klausimų apie tikrąjį savo susiformavimą. Mokslininkai iki šiol analizavo dvispalvius brangakmenius, tačiau jie daugeliu atveju neviršijo 2 karatų.

Deimantai atsiranda daugiau nei 160 km gylyje po Žemės paviršiumi, o dėl aukštos temperatūros ir slėgio anglies atomai sujungiami į tankią struktūrą, kuri gali greitai iškilti į paviršių. Iki šiol mokslininkai spėlioja, kad brangakmeniai gali įgauti spalvą dėl priemaišų, tačiau tai labai reta, nes nedaug elementų yra pakankamai maži, jog prasiskverbtų pro mineralinę struktūrą.

REKLAMA

Taip pat žalią spalvą deimantai gali įgauti dėl radiacijos, jei netoliese esančiose uolienose yra tokių elementų kaip uranas. Šie rausvieji „akmenys“ yra struktūrinės deformacijos pasekmė, tai reiškia, kad juos turėtų paveikti geologiniuose procesuose įvykęs suspaudimas. Taigi su šiuo atradimu mokslininkai atliks daugiau tyrimų, kurie, tikimasi, suteiks unikalių duomenų.

Tuo tarpu geologai yra pasiekę įspūdingų proveržių ir laboratorijos sąlygomis. Pekine mokslininkai sukūrė beveik 100 proc. grynumą siekiantį deimantą.

Viršelio nuotr. iš „Gemological Institute of America“ / Wanling Tan

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

Agnė Vaišnoraitė Ryšių su visuomene magistrė, Technaujienos.lt redaktorė ir žurnalistė. Turite klausimų? Rašykite mums: redakcija@technaujienos.lt.