Geologai nustebinti: Žemė vis dar slepia pirmuosius mūsų planetos fragmentus

Iki tol, kol susidarė dabartinė mūsų planetos forma, Žemė buvo karšta lavos ir uolienų masė. Šiandien mokslininkai skelbia pirmą kartą aptikę labai ankstyvos mūsų planetos formavimosi pėdsakus, paslėptus seniausiose Žemės uolienose.

Ankstyvosios Žemės transformacija

Masačiusetso technologijų instituto tyrėjai skelbia, kad rado pirmąsias 4,5 mlrd. metų senumo senovės uolienų medžiagas, kurios gali padėti atskleisti Saulės sistemos sąlygas, kurios formavo ankstyvąją Žemę ir kitas planetas.

Šie atrasti senosios mūsų planetos likučiai simbolizuoja laikotarpį dar prieš įvykusį milžinišką susidūrimą, kuris negrįžtamai pakeitė primityvios planetos sudėtį ir sukūrė tokią Žemę, kurią žinome šiandien.

Spėjama, kad iki tol Žemė greičiausiai buvo uolėta ir joje kunkuliavo lava, o mažiau nei po 100 mln. metų į jauną planetą rėžėsi Marso dydžio meteoritas, kuris pakeitė Žemės cheminę sudėtį. Iki šiol manyta, kad visa pirminė medžiaga, iš kurios buvo sudaryta ankstyvoji planeta, buvo visiškai pakeista.

Tačiau mokslininkų tyrimas atskleidžia kitokias kompromituojančias detales.

Pirmieji įrodymai

Tyrėjų komanda giliai Žemės viduje susiformavusių uolienų mėginiuose aptiko cheminį „parašą“, kuris yra unikalus ir skiriasi nuo daugumos šiandien mūsų planetoje randamų medžiagų.

Jie tai pavadino „kalio izotopų disbalansu“, kuris negali būti paaiškinamas nei vėlesniais dideliais smūgiais, nei šiuo metu vykstančiais geologiniai procesais. Ši išvada leidžia mokslininkams manyti, jog šios uolienos išsaugojo pirminius fragmentus iki didžiulio smūgio.

Tyrime naudoti mėginiai apima miltelių pavidalo uolienas, ištirpintas rūgštyje, iš Grenlandijos ir Kanados, kur yra randamos vienos seniausių išsilaikiusių uolienų. Taip pat išanalizuotos Havajuose surinktos lavos nuosėdos, kur ugnikalniai iškėlė kai kurias seniausias ir giliausias Žemės mantijos medžiagas. Specialus prietaisas padėjo išmatuoti kalio izotopų santykį.

Kiek anksčiau kalio anomalijas Žemėje patvirtino mokslininkų tyrimas, analizuojant meteoritų sudėtį. Tuo tarpu čia yra pirmasis atvejis, kai mokslininkai tą patį patvirtino ir tyrinėdami Žemės vidų. Visgi, kalio skirtumai tiksliai nesutampa, todėl dar išlieka dvejonių, kad medžiagos, iš kurių susidarė Žemės prototipas, dar nėra galutinai atrastos.

Mūsų planetos tyrimai siekia įvairiausias kryptis – nuo to, kaip ji susiformavo iki šiandien pastebimų iššūkių, kurie kils dėl Žemės gyventojų.

Toliau skaitykite: Liko tik 55 metai, kol Žemė pasieks gyventojų piką – kas laukia?