Neuropsichologas atskleidė, kaip išlaikyti aštrų protą senstant

Ar įmanoma senstant išlaikyti aštrų protą? Trua Rivjero universiteto profesorius, psichologijos mokslų daktaras Benjaminas Bolleris teigia, kad tai visiškai įmanoma, jei visą gyvenimą puoselėjami smegenų veiklą palaikantys įpročiai. Pasak jo, kognityvinės neuromokslų ir senėjimo procesų tyrimai atskleidžia konkrečius būdus, kaip tai pasiekti, todėl kiekvienas gali imtis veiksmų, stiprinančių smegenų sveikatą.

Kuo svarbi „kognityvinė atsarga“

Vienas veiksmingiausių būdų išsaugoti aštrų protą – ugdyti „kognityvinę atsargą“. Tai – smegenų gebėjimas atsispirti senėjimui ar ligoms, nepatiriant didelių funkcijų sutrikimų.

2024 m. ataskaitoje „Demencijos prevencija, intervencija ir priežiūra“ nurodoma, kad net 45 proc. demencijos atvejų galima būtų išvengti arba atidėti sprendžiant 14 rizikos veiksnių, tarp kurių – fizinis neveiklumas, depresija ir socialinė izoliacija. Vienas svarbiausių veiksnių – žemas išsilavinimo lygis.

Anksčiau išsilavinimas buvo laikomas pagrindiniu kognityvinės atsargos rodikliu, nes jis atspindėjo nuolatinį intelektinį aktyvumą, padedantį formuoti efektyvius smegenų tinklus. 

Tačiau šiandien mokslininkai pabrėžia, kad smegenų atsparumą galima stiprinti viso gyvenimo metu. 

Pavyzdžiui, kognityvinę atsargą didina nuolatinis mokymasis, aktyvūs socialiniai ryšiai ir protinę veiklą skatinantis laisvalaikis. Tai gali būti grojimas muzikos instrumentu, šachmatai ar savanorystė, reikalaujanti planavimo ir problemų sprendimo įgūdžių.

Kognityvinės atsargos mechanizmai

Siekiant suprasti, kaip veikia kognityvinė atsarga, mokslininkai išskiria kelis modelius. 

Smegenų atsargos modelis teigia, kad kai kurie žmonės gimsta turėdami daugiau neuronų, todėl jų smegenys geriau susidoroja su senėjimu. 

Smegenų palaikymo modelis rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas gali sulėtinti senėjimo procesus ir padėti ilgiau išlaikyti smegenų funkcionalumą. 

Tuo tarpu kognityvinės atsargos modelis pabrėžia smegenų lankstumą – gebėjimą kompensuoti praradimus pasitelkiant alternatyvius neuronų tinklus.

Nuolatinis mokymasis ir protinė veikla ne tik palaiko smegenų sveikatą, bet ir aktyvina įvairius mechanizmus, leidžiančius smegenims prisitaikyti prie senėjimo. Kognityvinė atsarga nėra pastovi – ji kinta priklausomai nuo patirties ir mokymosi, todėl smegenų atsparumą galima stiprinti visą gyvenimą.

Kvebeko mokslininkų tyrimai parodė, kad struktūruotos atminties treniruotės, pavyzdžiui, informacijos siejimas su pažįstamomis vietomis ar jos pavertimas vaizdiniais, keičia smegenų veiklą ir didina lankstumą. 

Be to, labiau išsilavinusių žmonių smegenys mokymosi metu veikia tikslingiau, o ilgesnis mokymosi laikotarpis siejamas su didesniu pilkosios medžiagos kiekiu ir aktyvesnėmis atminties sritimis. Visa tai rodo, kad kognityvinė atsarga formuojasi visą gyvenimą ir ją galima nuolat stiprinti.

Smegenų mankšta gali būti ir smagi

Kanados senėjimo ir neurodegeneracinių ligų konsorciumo tyrimas analizuoja, kaip protinę veiklą skatinančios laisvalaikio veiklos veikia vyresnio amžiaus žmonių elgesį ir smegenų funkcijas.

Programa sujungia tradicinį kognityvinį treniravimą – atminties ir dėmesio lavinimo strategijas – su maloniais, struktūruotais užsiėmimais, pavyzdžiui, muzikos mokymusi, antrosios kalbos studijomis ar net vaizdo žaidimais. Tai ekologinis modelis – artimas realiam gyvenimui, įtraukiantis ir motyvuojantis, skatinantis nuolatinį įsitraukimą.

Tyrėjai tikisi, kad tokios natūralios veiklos gali būti tokios pat efektyvios kaip tradicinės smegenų treniruotės, kurios dažniausiai apima pasikartojančius pratimus kompiuteryje ar popieriuje, lavinančius atmintį ir dėmesį. Jei tai pasitvirtins, šis tyrimas gali pakeisti požiūrį į su amžiumi susijusio kqognityvinio nuosmukio prevenciją.

Antrosios kalbos mokymosi nauda

Kvebeko Trua Rivjero universiteto senėjimo neuropsichologijos laboratorija tiria, kaip anglų kalbos mokymasis veikia vyresnio amžiaus žmonių pažinimo funkcijas ir smegenų veiklą. Projektas vykdomas kartu su moderniųjų kalbų profesoriumi Paulu Johnu ir psichologu Simonu Rigoulot.

Naudojama kompleksinė metodika, apimanti paskaitas, individualias konsultacijas bei kognityvinius ir elektroencefalografinius matavimus, siekiant parodyti, kad prasmingas ir motyvuojantis mokymasis gali teikti realią naudą smegenims. Pirminiai rezultatai rodo, kad intelektinė veikla naudinga net pradedant vėlesniame amžiuje.

Gera pažinimo sveikata bet kuriame amžiuje priklauso nuo prieinamų, motyvuojančių ir protinę veiklą skatinančių užsiėmimų derinio. Kognityvinė atsarga formuojasi visą gyvenimą, o naujausi mokslo pasiekimai suteikia konkrečius įrankius, padedančius senėti sveikai ir išlaikyti protinį aštrumą.