Mokslininkai perspėja: štai kas nutinka jūsų protui po vidurnakčio

Kai pasaulis nutyla ir miestai panyra į tamsą, žmogaus protas ima veikti kitaip. Po vidurnakčio mintys tampa niūresnės, emocijos – aštresnės, o pagundos, kurioms dieną atsispirtume, vilioja daug labiau. Mokslininkai aiškina, kad tai ne sutapimas – mūsų smegenys iš tiesų keičiasi naktį. Naujoje mokslinėje hipotezėje „Protai po vidurnakčio“ teigiama, jog žmogaus kūnas ir protas veikia pagal natūralų 24 valandų ciklą, kuris po tamsos paveikia emocijas, elgesį ir net mūsų gebėjimą priimti sprendimus.

Naktį atsiskleidžia „tamsioji“ sąmonės pusė

Mokslininkai teigia, kad žmogaus protas nėra neutralus visą parą – tam tikromis valandomis jis veikia visai kitaip. 

Dieną mūsų smegenys suderintos budrumui ir racionaliems sprendimams. Tačiau naktį jų įprastas elgesys tarsi „užmiega“. 

Evoliuciškai tai turėjo prasmę – dienos šviesoje žmonės buvo medžiotojai, o naktį, kai patys galėjo tapti grobiu, jautresnės reakcijos į pavojų padėdavo išlikti. 

Vis dėlto ši sustiprėjusi reakcija į neigiamus dirgiklius šiuolaikiniame pasaulyje gali veikti prieš mus. Tai yra, naktį tampame impulsyvesni, linkę rizikuoti ir lengviau pasiduodame pavojingoms mintims. 

O jei prie to prisideda miego trūkumas, smegenys ima veikti dar prasčiau – būtent tai, pasak Harvardo neurologės Elizabeth Klerman, gali turėti rimtų pasekmių tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkinių saugumui.

Kas iš tiesų vyksta su mumis po vidurnakčio?

Mokslininkų teigimu, naktis gali ištraukti į paviršių tamsiausias žmogaus minčių ir elgesio puses. 

Hipotezės „Protai po vidurnakčio“ autoriai pateikia du pavyzdžius: heroino vartotoją, kuris dieną geba suvaldyti savo potraukį, tačiau naktį pasiduoda, ir studentą, kovojantį su nemiga, kuriam ilgainiui ima rodytis, kad vienišumas ir beviltiškumas nebeturi išeities. 

Tokios būsenos gali baigtis tragiškai – statistika rodo, kad savižudybių rizika nuo vidurnakčio iki šeštos ryto išauga tris kartus. 

Naktį taip pat dažniau vartojamos pavojingos medžiagos – Brazilijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad perdozavimo opioidais rizika šiuo metu padidėja beveik penkis kartus.

Mokslininkai svarsto, jog priežastis slypi ne tik miego trūkume ar tamsos suteikiamoje anonimiškumo iliuzijoje, bet ir giliuose smegenų pokyčiuose. 

Vis dėlto iki šiol nėra išsamiai ištirta, kaip naktinis budrumas veikia mūsų atlygio sistemą ar sprendimų priėmimą. Tad kol kas apie maždaug šešias valandas per parą – laiką tarp nakties ir ryto – mes žinome stebėtinai mažai.