Mokslininkai prognozuoja visatos pabaigą: esame beveik pusiaukelėje

Mūsų milžiniška visata, panašu, vis dėlto nėra begalinė. Iki šiol manyta, kad visata plėsis iki begalybės, tačiau atnaujinti tamsiosios energijos duomenys prieštarauja šiai idėjai. Remiantis neseniai paskelbtu tyrimu, visata gali baigtis vadinamuoju „didžiuoju susitraukimu“ (angl. „big crunch“) – reiškiniu, kai visatos plėtimasis sustos ir ji ims trauktis. Jei ši hipotezė teisinga, mes jau esame beveik viduryje šio proceso.

Kaip keičiasi supratimas apie visatos likimą

Pagal šiuolaikinę fiziką, visata prasidėjo maždaug prieš 13,8 milijardo metų Didžiuoju sprogimu. Tačiau kas nutiks visatai ateityje, kol kas nėra tiksliai žinoma. 

Dešimtmečius daugelis mokslininkų sutiko su skaičiavimais, rodančiais, kad visata gali tiesiog amžinai plėstis visomis kryptimis. Tačiau pastaraisiais metais kai kurie ekspertai pateikė visatos baigties prognozių – nuo ilgalaikio „užšalimo“ iki „didžiojo plyšimo“.

Dabar Kornelio universiteto (JAV) mokslininkai pristatė iš kelių observatorijų surinktų naujų duomenų apie tamsiąją energiją, ir panaudojo juos kuriant naują visatos modelį. 

Šiame modelyje svarbią vietą užima kosmologinis konstantas – sąvoka, kurią dar 1917 m. įvedė Albertas Einšteinas, bandydamas paaiškinti gravitacijos poveikį visatai, jei ji būtų statiška. Po to, kai Edwardas Hubble’as 1929 m. parodė, kad visata plečiasi, ši idėja buvo atmesta, bet vėliau vėl grįžo į mokslinius tyrimus.

Per pastaruosius 20 metų dauguma mokslininkų palaikė nuomonę, kad kosmologinis konstantas yra teigiamas ir lemia visatos plėtimosi spartėjimą. Tačiau Kornelio universiteto tyrėjų nauji rezultatai rodo ką kita.

Kada įvyks „didysis susitraukimas“?

Mokslininkai mano, kad kosmologinis konstantas yra neigiamas. Tai reiškia, jog visata baigsis vadinamuoju „didžiuoju susitraukimu“. 

Ši išvada remiasi dviem svarbiomis ataskaitomis, paskelbtomis šių metų pradžioje: Tamsiosios energijos apžvalga ir Tamsiosios energijos spektroskopiniu instrumentu. 

Abi šios programos siekė išsiaiškinti, ar didžioji dalis visatos masės ir energijos – tamsioji materija – kyla iš kosmologinio konstanto. Vietoje to, kad būtų patvirtinta ši teorija, paaiškėjo, jog veikia ir kitos jėgos.

Nors šios jėgos vis dar nėra aiškios, mokslininkai išbandė modelį, kuriame įtraukė labai mažos masės dalelę. Iš pradžių ji elgėsi kaip kosmologinis konstantas visatos ankstyvaisiais laikais, bet vėliau jos poveikis pasikeitė, dėl ko konstantas tapo neigiamas.

Jei ši hipotezė pasitvirtins, visata pasieks didžiausią dydį maždaug po 11 milijardų metų. Tada fizikos dėsniai nulems, ar visata ims trauktis į vieną tašką. Po maždaug 33 milijardų metų visata „susispaustų“ į nieką.