Ar „COVID-19” vakcinacija susijusi su vėžio rizika? Tyrimas atskleidžia unikalius rezultatus

Kontraversiškai vertinamas Pietų Korėjos mokslininkų tyrimas dėmesį sutelkė į pirmuosius metus po „COVID-19“ vakcinacijos, tiriant ar ji gali paskatinti vėžio atsiradimą. Tyrimo rezultatai atskleidžia unikalų ryšį tarp šių dviejų procesų, kuris sukėlė ir audringas diskusijas visuomenėje.

Rezultatai nustebino

Pietų Korėjos mokslininkai teigia radę įrodymų, kad „COVID“ vakcinos padidina šešių rūšių vėžio, įskaitant plaučių, krūties ar prostatos, riziką. Tyrimas, paskelbtas atviros prieigos recenzuojamame moksliniame žurnale „Biomarker Research“, kuris priklauso „Springer Nature“ – leidžiančiam prestižinius mokslinius darbus.

Daugiau nei 8 mln. tyrimo dalyvių duomenys buvo suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo to, ar jie buvo gavę „COVID“ vakciną, įskaitant ir sustiprinamąją dozę. Vėliau vėžio diagnozių dažnis buvo lyginamas pagal vakcinacijos statusą, siekiant nustatyti riziką praėjus vieneriems metams po skiepo.

Nustatyta, kad „cDNS“ vakcinos tipas buvo susijęs su padidėjusia skydliaukės, skrandžio, storosios žarnos, plaučių ir prostatos vėžio rizika, tuo tarpu mRNR – su skydliaukės, storosios žarnos, plaučių ir krūties onkologiniais susirgimais. Heterologinė vakcinacija galėjo būti susijusi su didesniais skydliaukės ir krūties vėžio atvejais.

Atsižvelgiant į lytį, vyrai dažniau susidūrė su skrandžio ir plaučių vėžiu, o moterys – skydliaukės ir storosios žarnos. Asmenys iki 65 metų buvo jautresni skydliaukės ir krūties onkologiniams atvejams, tuo tarpu vyresni – linkę į prostatos vėžį.

Nuomonės prieštaringos

Skirtingi ekspertai, įskaitant onkologus, kitus akademikus, prieštaringai vertina šį mokslininkų atliktą tyrimą, o kai kurie jį laiko keliančiu nerimą dėl „išpūstų“ išvadų, nes patikimų įrodymų dėl „COVID-19“ ir vėžio dar nėra.

Pagrindinis to argumentas yra tai, kad tyrėjai kol kas neįvardijo priežasčių, kodėl ši rizika padidėjo būtent nuo vakcinos, taip pat, pasak mokslininkų, pačios vėžio ląstelės taip greitai nesivysto, o Pietų Korėjos atstovai tyrė ne onkologinių ligų išsivystymo procesą, o tik jų diagnozių skaičių.

Tuo tarpu Pietų Korėjos mokslininkai sutinka, kad reikalingi tolimesni tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti galimus priežastinius ryšius, įskaitant pagrindinius molekulinius mechanizmus, susijusius su „COVID-19“ vakcinomis.

Anksčiau rašėme ir apie „COVID-19“ ilgalaikį poveikį. Kviečiame skaityti: Diagnozė: Ilgalaikis COVID-19 sindromas. Kodėl pasveiksta ne visi ir ką sako mokslas?