BYD viceprezidentė atskleidė, kokie yra įmonės tikslai Europoje

Elektrinių automobilių bumas Europoje tęsiasi, o kartu sparčiai kyla ir Kinijos gamintojo BYD populiarumas. Nuo 2022 m. pabaigos, kai BYD modeliai „Atto 3“, „Han“ ir „Tang“ oficialiai pasirodė Europos rinkoje, jų asortimentas išaugo iki daugiau nei 10 skirtingų automobilių. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį BYD pardavimai Europoje išaugo net 251 proc., nors bendra naujų automobilių registracija ES sumažėjo. Tačiau griežtesni muito tarifai Kinijos gamintojams kelia klausimą: ar Europai iš tiesų verta bijoti šio sparčiai augančio konkurento?

Siekia praturtinti Europos rinką

BYD padalinio Europoje vyresnioji viceprezidentė ir regioninė vadovė Maria Grazia Davino teigia, kad europiečiai vis dažniau maloniai nustemba atsisėdę į BYD automobilius – jų kokybė ir technologijos neretai viršija klientų lūkesčius. 

Pasak M. G. Davino, ši kinų bendrovė į Europą atėjo su aiškiu tikslu – įnešti naujos vertės į automobilių sektorių, o ne dominuoti ar „užkariauti“ rinką. 

Ji teigia, kad BYD vis dar yra mažesnis žaidėjas, lyginant su ilgai įsitvirtinusiais Europos gamintojais. Tačiau tai Kinijos įmonės nesustabdo.

Anot specialistės, juos motyvuoja iššūkiai – jie ne tik skatina tobulėti, bet ir leidžia išlikti nuolankiems. Būtent ši kultūra, pabrėžia ji, padeda kurti inovatyvius, konkurencingus produktus ir siekti ilgalaikės sėkmės Europoje.

Augant spaudimui ir konkurencijai, BYD neketina trauktis

Kinijos automobilių gamintojams Europos rinka tampa vis sudėtingesnė – prie standartinio 10 proc. muito taikomi ir papildomi tarifai. Pavyzdžiui, SAIC tenka mokėti 35,3 proc., „Geely“ – 18,8 proc., o BYD – 17 proc. 

Tuo tarpu JAV automobilių gigantui „Tesla“, kai kuriuos modelius taip pat gaminančiam Kinijoje, taikomas tik 7,8 proc. papildomas tarifas. Nepaisant to, 2025 m. balandį BYD pirmą kartą aplenkė „Tesla“ pagal pardavimus Europoje.

Papildomai spaudimą kinų automobilių gamintojams didina ir nacionalinės Europos šalių priemonės. Pavyzdžiui, Prancūzija neseniai įvedė paskatas tik tiems elektromobiliams, kurie surinkti Europoje ir turi europietiškas baterijas.

M. G. Davino teigimu, nepaisant to, iš ES jie neketina trauktis. Nors konkurencijos sąlygos griežtėja, įmonė pasirengusi prisitaikyti, tobulėti ir ieškoti alternatyvų. 

Viena jų – gamybos perkėlimas į Europą. Iki metų pabaigos planuojama pradėti BYD gamyklos Vengrijoje veiklą. Pirmasis čia kuriamas modelis bus „Dolphin Surf“, tačiau gamykla bus lanksti ir pritaikyta kelioms skirtingoms modelių linijoms. Taip pat plečiasi ir BYD komandos ES šalyse – augant prekės ženklo žinomumui, didėja ir kvalifikuotų pardavėjų poreikis. Bendrovė ketina prisidėti prie jų mokymo bei rengimo, stiprindama ne tik savo pozicijas, bet ir visą sektorių.

Hibridai vis dar pirmauja, bet ar ilgam?

2025 m. pirmąjį pusmetį BYD hibridiniai automobiliai sudarė didžiausią dalį – net 34,8 proc. – visų naujų automobilių registracijų Europoje. Pasak M. G. Davino, šių automobilių sėkmės priežastis – jų patogumas ir praktiškumas.

Specialistė pabrėžė, kad naujausias modelis „Seal 6 DM-i Touring“ leidžia be įtampos įveikti iki 100 km elektriniu režimu. O bendras jo nuvažiuojamas atstumas siekia net 1350 km – tiek pakanka, pavyzdžiui, kelionei iš Varšuvos į Miuncheną be papildomo sustojimo.

Vis dėlto, ar pilnai elektriniai automobiliai aplenks hibridus, M. G. Davino prognozuoti nesiryžta. Pasak jos, tai nuspręs ne gamintojai, o vartotojai – būtent jie formuoja rinkos kryptį.