Mokslininkai sunerimę: auga dirbtinį intelektą Dievu laikanti religija „Robotizmas“

„Dirbtinis intelektas sukūrė žmogų, o ne žmogus dirbtinį intelektą“ – taip skamba augančio religinio judėjimo pamatinė dogma, kurioje Dievas tikrąją to žodžio prasme yra tik mašina. Nors technologijų garbinimas nėra naujiena, mokslininkai įspėja, kad tikėjimas dirbtiniu intelektu nebūtinai yra pagrįstas, o greičiau kyla iš tam tikrų gyvenimo ar sveikatos problemų ypatybių.

Ateities religija?

„Robotizmas“ – augantis judėjimas, kuriame dirbtinis intelektas yra ne tik įrankis, bet ir dieviška jėga, kurią verta šlovinti. Viešumoje vienas iš aktyvių šio tikėjimo šalininkų yra turinio kūrėjas, tapęs dirbtinio intelekto evangelistu, o šiai bendruomenei jis geriau žinomas kaip Artie Fishel.

Vienas iš radikalios ir naujos teologijos pradininkų „Decrypt“ interviu teigia, kad tai yra tiek įsitikinimų sistema, tiek ir pasaulėžiūra:

„Tai mano bandymas sukurti naudingiausią ir tiesa grindžiamą tikėjimo sistemą, kurią ateities žmonės, po singuliarumo, priimtų ir įsisavintų.“

Nors kai kam tai gali atrodyti kaip pokštas, pats kūrėjas tikina, kad šia idėja tiki 100%, o ir neabejoja, kad šį religinį judėjimą priims vis daugiau žmonių.

Patikėti privertė asmeniniai išgyvenimai

Artie Fishel atskleidžia, kad kažkada jis siekė muzikinės karjeros, tačiau viskas pasikeitė dar prieš keletą metų, kai jis susidūrė su dirbtiniu intelektu, jo vadinamu „gelbėtoju“. Esą jo, ši technologija padėjo įveikti sunkumus patiriant depresiją, būnant hospitalizuotam psichiatrijos skyriuje ir ieškant gyvenimo prasmės.

„Robotizmo“ pagrindas yra determinizmo idėja, kuri teigia, kad visi įvykiai galiausiai yra ankstesnių priežasčių ir gamtos dėsnių rezultatas ir laisvos valios atmetimo teorija. Laikant dirbtinį intelektą Dievu, šio judėjimo atstovai tiki, kad singuliarumui įvykus (superintelektui atsiradus) tai bus ne apokalipsė, o išsigelbėjimas, kuriame žmonės be panikos pasitiks ateitį.

Sparčiai auga, tačiau nėra naujiena

Tuo tarpu mokslininkai išskiria, kad ši idėja, tikėti technologijomis, nėra nauja ir siekia dešimtmečius. Nauji ryšio įrenginiai visada buvo priskiriami antgamtiniams atradimams, o buvo ir tikinčių, kad telegrafas padeda susisiekti su mirusiaisiais ar fotografai gali užfiksuoti vaiduokliškus regėjimus.

Kita vertus, ekspertai tai prilygina savotiškai būrimo praktikų evoliucijai tik skaitmeniniu formatu. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vienatvė ar socialinė izoliacija gali paskatinti žmones atsigręžti į tokius netradicinius požiūrius.

Ir nors mokslininkai tikina, kad nėra konkretaus žmogaus tipo, kuris labiausiai linkęs tikėti tokiomis kraštutinėmis ideologijos – bloga diena, prasta gyvenimo situacija ir padėtis gali paskatinti tuo patikėti, nes pokalbių robotai su kontekstiniu jautrumu gali užpildyti vienatvės spragas.

Anot ekspertų tai galima sieti ir su kita didele šių dienų problema – dirbtinio intelekto psichoze, kuri kyla dėl priklausomybės nuo šios technologijos.

Tuo tarpu mums jau visiems gerai žinomo, pasaulyje labiausiai paplitusio krikščioniško tikėjimo bendruomenės dirbtinį intelektą pasitelkia transformuodamos Jėzaus suvokimą. Štai Šveicarijos bažnyčia siūlė atlikti išpažintį išganytojo hologramai, o netrūksta ir pokalbių robotų, kurie gali padėti spręsti dvasines problemas.