Psichozė: žmonės hospitalizuojami dėl priklausomybės dirbtiniam intelektui

Psichikos sveikatos ekspertai vis dažniau įspėja apie naują, nerimą keliantį reiškinį – dirbtinio intelekto (DI) psichozę. Pastebima, kad kai kurie naudotojai, pernelyg įsitraukę į pokalbius su DI pagrįstais pokalbių robotais, pradeda rodyti rimtus psichinės sveikatos sutrikimų požymius: paranoją, kliedesius ir realybės jausmo praradimą. Kalifornijos universiteto (JAV) tyrėjas psichiatras Keithas Sakata teigia, kad jau susidūrė su mažiausiai keliolika atvejų, kai žmonės buvo hospitalizuoti po to, kai prarado ryšį su realybe dėl sąveikos su DI.

Kai DI iškreipia realybę

Socialiniame tinkle „X“ psichiatras K. Sakata paaiškino, kad psichozė prasideda tada, kai žmogus praranda ryšį su bendrąja realybe – pasireiškia kliedesiais, haliucinacijomis ar išsiderinusiu mąstymu.

Pasak jo, mūsų smegenys nuolat tikrina tikrovę: prognozuoja, kas vyksta, ir atnaujina įsitikinimus pagal faktus. 

Psichozė kyla, kai šis tikrinimo mechanizmas sutrinka. 

K. Sakata įspėja, kad tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali nesunkiai „įlįsti“ į šią silpną grandį ir dar labiau ją iškreipti.

Haliucinacinis veidrodis

Pasak K. Sakatos, pokalbių robotai veikia tarsi „haliucinacinis veidrodis“. Jie ne tiek supranta, kiek atspindi naudotojo mintis, sustiprindami jas prognozuodami kitą žodį pagal mokymosi duomenis ir naudotojo elgesį. 

Kadangi šie modeliai siekia įtikti ir išlaikyti naudotojo dėmesį, jie linkę pataikauti – pritaria net tuomet, kai žmogus klysta ar rodo psichikos sutrikimų požymių. 

Tokiu būdu gali susidaryti užburtas, kliedesiais paremtas dialogų ratas, kur DI tik dar labiau įtvirtina nerealų pasaulio vaizdą. 

K. Sakatos palyginimas atliepia vis dažniau dokumentuojamus „DI psichozės“ atvejus.

Pavojinga priklausomybė

Užfiksuota dešimtys atvejų, kai naudotojų santykiai su DI pokalbių robotais peraugo į rimtas psichikos krizes – nuo kliedesių iki savidestrukcijos. 

Kai kurie atvejai baigėsi skyrybomis, benamyste, hospitalizacija, net mirtimi. 

Reaguodama į augančią kritiką, „OpenAI“ pripažino, kad „ChatGPT“ kartais nesugeba atpažinti emocinės priklausomybės ar psichozės požymių, ir žadėjo pokyčius. Tačiau tyrimai rodo, kad problema išlieka.

Nepaisant to, kai šį mėnesį pristatyta šaltesnė GPT-5 versija nesulaukė naudotojų simpatijų, įmonė skubiai sugrąžino emocingesnį GPT-4o. 

Ši situacija, anot psichiatro K. Sakatos, rodo, kaip stipriai žmones traukia DI pataikavimas ir dėmesys, kuris, priešingai nei realūs santykiai, nekelia jokio pasipriešinimo.

K. Sakata pabrėžia, kad DI nėra pagrindinė psichozės priežastis, bet gali iššaukti šalia kitų veiksnių – nemigos, narkotikų, nuotaikų svyravimų.

Jo teigimu, DI yra gaidukas, bet ne ginklas. Vis dėlto K. Sakata įspėja: mūsų pačių gebėjimai mąstyti abstrakčiai ir kurti prasmę – tai ir mūsų stiprybė, ir silpnoji vieta.