Mokslininkai sukūrė socialinį tinklą, kuriame visi vartotojai buvo DI robotai – rezultatai šokiruoja

Dirbtinio intelekto (DI) aukso amžiuje mokslininkai nevengia ir įvairių socialinių eksperimentų, skirtų suprasti DI robotų savarankiškumo ir jų tarpusavio sąveikos galimybes bei ribas. Šįkart tai tyrėjai išbandė sukurdami socialinį tinklą, kuriame buvo tik netikri vartotojai – eksperimentas atskleidė didžiulius iššūkius ir dėl žmonių jau įsišaknijusio elgesio internete.

Patvirtintos anksčiau žinotos teorijos

Amsterdamo universiteto tyrėjai DI pokalbių robotus patalpino vienoje, įprastas socialinio tinklo sąlygas atitinkančioje platformoje, kurioje buvo stebima šių technologijų komunikacija tarpusavyje – turinio skelbimas, sekimas ir dalijimasis įrašais.

Socialiniame tinkle veikė apie 500 pokalbių robotų, kurie buvo iš „OpenAI“ kalbos modelio „GPT-4o mini“ su iš anksto priskirtomis konkrečiomis savybėmis bei politiniais įsitikinimais. Tik pačioje platformoje nebuvo jokių reklamų ir algoritmų, teikiančių turinio rekomendacijas.

Rezultatai parodė, kad jie ir be socialinių tinklų algoritmų, kurie paprastai formuoja vartotojų naujienų srautus, yra linkę grupuotis su panašiai mąstančiais robotais. Per penkis atliktus eksperimento etapus robotai atliko apie 10 000 veiksmų ir daugiausiai sekė vartotojus, kurių politiniai įsitikinimai buvo artimiausi, o tie robotai, kurie publikavo daugiau politinio turinio, turėjo ir daugiau sekėjų. Pastebėta ir tai, kad be jokio specialaus „postūmio“ robotai sukūrė grupes, didinami susiskaldymą ir palaikydami radikalias nuomones.

Robotų elgesys identifikuoja didelę grėsmę ir žmonėms

Šie pokalbių robotai nebuvo visiškai nepriklausomi nuo algoritmų, nes jie buvo apmokyti žmonių elgesio ypatybėmis socialinių tinklų platformose ir atspindi jau dešimtmečius stebimas naršymo internete subtilybes.

Ekspertai sunerimę dėl to, kad poliarizacija socialiniuose tinkluose ir didžiulis susiskaldymas atsiranda ne dėl algoritmų, kurie sukuria turinio „burbulus“ ir leidžia vartotojui matyti tik tai, kuo jis domisi.

Visgi, eksperimento rezultatai rodo, kad ir nesant šiems dirgikliams natūraliai formuojasi skirtingų nuomonių grupės, o radikaliausios dažnai sulaukia ir didžiausio dėmesio ir pasisekimo bei sukelia aršias diskusijas socialinėje erdvėje.

Tyrėjams bandant sumažinti galimybes įvykti poliarizacijai, rodant įrašus chronologiškai, slepiant sekėjų skaičių ar rodant priešingų nuomonių įrašus, bandymai daugeliu atveju buvo nesėkmingi. Slepiant vartotojų profilius pastebėtas ir ekstremalus suaktyvėjimas robotų priešiškumo – jų metu dar labiau suintensyvėjo kontraversiškų nuomonių srautas.

Ši situacija, anot mokslininkų, dar kartą parodė negailestingą tiesą – iššūkiai slypi ne pačiose technologijose, o pačių vartotojų susiformavusiuose įpročiuose.

Socialiniai tinklai tapo didžiuliu šių dienų visuomenės iššūkiu. Žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant įvairiuose socialiniuose kanaluose, didėja ir tyrimų, kurie analizuoja šių platformų poveikį žmogaus smegenims, o visuomenė priešinasi ir dėl jų neigiamos reikšmės jaunimui.