Šie įgūdžiai nulems jūsų sėkmę 2030-aisiais: ar juos turite?

Iki 2030-ųjų net 92 mln. žmonių pasaulyje gali prarasti darbą, tačiau tuo pat metu atsiras 170 mln. naujų darbo vietų, daugiausia technologijų sektoriuje. Ekspertai perspėja – ateities darbo rinkoje išgyvens tie, kurie gebės nuolat mokytis ir derinti technologines žinias su žmogiškosiomis savybėmis.

Per artimiausius penkerius metus daugiau nei pusė – 59 iš 100 – darbuotojų turės įgyti naujų arba patobulinti turimus įgūdžius, skelbiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų net 92 mln. žmonių visame pasaulyje gali netekti darbo, tačiau tuo pat metu atsiras apie 170 mln. naujų darbo vietų, daugiausia technologijų sektoriuje. Ekspertai pabrėžia, jog ateities darbo rinkoje itin svarbūs bus tam tikri gebėjimai, leidžiantys išsilaikyti nuolat besikeičiančiomis sąlygomis.

„Išlikti konkurencingiems darbo rinkoje galės tik tie, kurie gebės nuolat mokytis. Tai raktas į paklausiausius įgūdžius tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas (DI), duomenų analitika, kibernetinis saugumas ir tvarios technologijos“, – teigia Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas.

Pasak jo, kvalifikuotų specialistų poreikis ir toliau augs, tačiau jau dabar daugiau nei pusė darbdavių pripažįsta, kad darbuotojų įgūdžių stoka yra viena didžiausių kliūčių jų organizacijų plėtrai. Todėl, anot eksperto, jau dabar verta orientuotis į penkis kertinius gebėjimus, kurie leis išlikti konkurencingiems technologijų pažangos veikiamoje darbo rinkoje.

Kūrybiškumo svarba

R. Bagdonas pabrėžia, kad būsimoje darbo aplinkoje technologiniai įgūdžiai turės derėti su „minkštosiomis“ kompetencijomis. Šalia DI, kibernetinio saugumo ir technologinio raštingumo reikės kūrybiškumo, lankstumo, lyderystės ir gebėjimo mokytis.

„Techninių žinių galima įgyti, tačiau kūrybiškumas, lyderystė, smalsumas, prisitaikymas ir komandinio darbo įgūdžiai – tai vertybės, kurios leis išsiskirti net ir tada, kai dalį užduočių atliks dirbtinis intelektas“, – sako jis.

Tarp svarbiausių ateities įgūdžių pirmiausia minimas dirbtinio intelekto ir duomenų raštingumas. Nebūtina tapti duomenų mokslininku, tačiau būtina suprasti automatizacijos, mašininio mokymosi principus ir gebėti juos taikyti savo darbe.

Ne mažiau reikšmingas ir prisitaikymas bei atsparumas pokyčiams – dinamiškoje darbo rinkoje sėkmę lems gebėjimas valdyti neapibrėžtumą, greitai mokytis ir matyti pokyčius kaip galimybę.

Trečias svarbus gebėjimas – lyderystė. Net ir skaitmeniniame pasaulyje reikės žmonių, galinčių įkvėpti komandas, palaikyti jų motyvaciją ir priimti atsakingus sprendimus.

Kūrybiškumas ir problemų sprendimas – dar viena sritis, kurioje technologijos žmonių nepakeis, nes būtent žmogus geba pastebėti naujas galimybes ir siūlyti nestandartinius sprendimus.

Galiausiai, smalsumas bus esminis konkurencinis pranašumas – sparčiai tobulėjant technologijoms, vienintelis būdas neprarasti tempo yra nuolat domėtis ir atnaujinti žinias.

Ruošiantis ateities darbo rinkai, R. Bagdonas pataria pirmiausia keisti požiūrį – nereikia visko pradėti nuo nulio, svarbu plėtoti jau turimas kompetencijas ir jas papildyti naujomis žiniomis. Jis ragina kasdien taikyti dirbtinio intelekto įrankius – nuo paprastų laiškų juodraščių kūrimo iki sudėtingesnių projektų – bei naudotis internetinėmis mokymosi platformomis. Taip pat verta nuolat sekti pokyčius savo industrijoje, kad būtų galima laiku numatyti, kokių įgūdžių prireiks ateityje.

Pasak „Telia“ atstovo, darbuotojų persikvalifikavimas yra ne tik individuali atsakomybė, bet ir visos rinkos užduotis. Norint mažinti įgūdžių atotrūkį, būtina investuoti į mokymus, sudaryti galimybes greičiau tapti paklausių profesijų atstovais ir užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkos pokyčiuose.

„Darbo pasaulis sparčiai transformuojasi, bet mes vis dar galime pasiruošti ir užimti lyderių pozicijas. Ir svarbiausia – nepamiršti, kad žmogiškosios savybės yra nepakeičiamos“, – apibendrina R. Bagdonas.

Apibendrinkime: 5 svarbiausi įgūdžiai iki 2030-ųjų

1. Dirbtinio intelekto ir duomenų raštingumas. Nebūtina tapti duomenų mokslininku, bet kiekvienam svarbu suprasti automatizacijos, mašininio mokymosi principus ir gebėti juos pritaikyti savo darbe.
2. Prisitaikymas ir atsparumas. Nuolat besikeičianti darbo rinka reikalauja gebėjimo valdyti neapibrėžtumą ir matyti pokyčius kaip galimybę, o ne grėsmę.
3. Lyderystė. Net ir skaitmeniniame pasaulyje reikės žmonių, galinčių įkvėpti komandas ir priimti atsakingus sprendimus.
4. Kūrybiškumas ir problemų sprendimas. Mašinos gali analizuoti duomenis, bet naujų idėjų ir nestandartinių sprendimų geba pasiūlyti tik žmogus.
5. Smalsumas. Nuolatinis domėjimasis ir žinių atnaujinimas bus esminis konkurencinis pranašumas.