Medicinos proveržis: Atlikta pirmoji pilnai robotizuota širdies transplantacija

JAV mokslininkai skelbia apie neįtikėtiną medicinos pasiekimą – pirmą kartą istorijoje atlikta robotinė širdies transplantacija. Teigiama, kad toks proveržis leido saugiai atlikti operaciją, neatveriant pacientui krūtinės ląstos.

Medicinos žingsnis į priekį

Birželio 17 d. Beiloro Šv. Luko medicinos centro pranešime mokslininkai paskelbė, kad jiems pirmą kartą pavyko atlikti širdies transplantaciją, kurios pagrindinis įrankis buvo robotas.

Chirurginis robotas, atliko mažus ir tikslius pjūvius operacijos metu, todėl gydytojams nereikėjo atverti krūtinės ląstos ir praplėsti krūtinkaulio – kaip tai yra daroma tradicinėse tokio tipo transplantacijose. Nauja širdis buvo implantuota per preperitoninę erdvę.

Operacija atlikta 45 m. pacientui, kuris buvo hospitalizuojamas nuo 2024 m. lapkričio mėn. dėl išplitusio širdies nepakankamumo ir poreikio kelių mechaninių prietaisų širdies funkcijai palaikyti. Širdies transplantacija buvo atlikta kovo mėnesį, o po mėnesio pacientas buvo išleistas iš ligoninės, nepasireiškus jokiems šalutiniams veiksniams.

Vienas pagrindinių operacijos vadovų dr. Kennethas Liao teigia, kad šios inovacijos padeda gerinti pacientų sveikatos būklę ir priežiūrą:

„Krūtinės atvėrimas ir krūtinkaulio praskleidimas gali paveikti žaizdų gijimą, atidėti reabilitaciją ir prailginti paciento sveikimo laikotarpį, ypač širdies transplantacijos pacientams, kurie vartoja imunosupresantus. Pasitelkus robotinį metodą, išsaugome krūtinės ląstos vientisumą, o tai sumažina injekcijos riziką ir padeda greičiau atsistoti, gerina kvėpavimo funkciją bei bendrą sveikatą.“

Yra ir daugiau naudų

Be to, kad, pasitelkiant robotą, išvengiama didesnės chirurginės traumos, mokslininkai atskleidžia, kad tokia robotinė širdies transplantacija padeda išvengti per didelio kraujavimo pjaunant kaulą, o tai sumažina ir kraujo perpylimų poreikį. Dažnai kraujo perpylimai gali paskatinti antikūnų susidarymą prieš persodintą širdį, todėl sumažinama dar viena grėsmė.

Beiloro universiteto Michaelo E. DeBakey chirurgijos skyriaus vadovas dr. Toddas Rosengartas teigia, kad bet kokiu atveju robotizacija gali pasiūlyti saugesnes intervencijas:

„Ši robotinė širdies transplantacija yra nepaprastas, milžiniškas žingsnis į priekį, siekiant padaryti net ir pačias sudėtingiausias operacijas saugesnes, ir mes džiaugiamės galėdami pasidalyti šia didžiule sėkme su pasauliu.“

Pamažu į mediciną žengia ne tik robotizuoti sprendimai, bet ir dirbtinės širdies kūrimo procesai. Dar šių metų pavasarį mokslininkai skelbė, kad, sunkia širdies liga sirgusiam ir donoro laukusiam pacientui, buvo transplantuota dirbtinė širdis su kuria jis išgyveno 100 dienų.