Inovatyvus aukso panaudojimas gali pagerinti vezio gydymo galimybes
Mokslininkai rado būdą kaip pagerinti vėžio gydymą panaudojant aukso nanodaleles
Singapūro nacionalinio universiteto (NUS) mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip pagerinti vėžio gydymo tikslumą naudojant aukso nanodaleles.
Žingsnis link personalizuotų gydymo būdų
Mokslininkai Andy Tay ir Huang Xingyue sukūrė metodą, kuriame naudojamos įvairių dydžių ir formų aukso nanodalelės, besijungiančios su nukleininėmis rūgštimis ir kaitinančios vėžio ląsteles fototerminės terapijos metu.
Šis metodas remiasi principu, kad skirtingos vėžio ląstelės pirmenybę teikia tam tikroms nanodalelių formoms ir dydžiams. Jis gali tapti esminiu žingsniu kuriant personalizuotus, saugesnius ir efektyvesnius vėžio gydymo būdus.
Auksas turi potencialą medicinoje
Auksas dažniausiai asocijuojamas su papuošalų ir brangių daiktų gamyba. Tačiau rečiau kalbama apie tai, kad šis metalas turi ir medicininių pritaikymų.
Vienas iš jų – vėžio terapija, kai auksas naudojamas kaip veiklioji medžiaga, kai jo dalelės sumažinamos iki mikroskopinio dydžio, panašaus į plauko sruogos plotį.
Šios mažos aukso dalelės naudojamos fototerminėje terapijoje – inovatyviame gydymo metode, kuriame nanodalelės, veikdamos tam tikro ilgio šviesos bangomis, paverčia šviesą į šilumos energiją. Tai leidžia tiksliai sunaikinti vėžines ląsteles, padedant organizmui pasveikti.
Be to, aukso nanodalelės gali būti naudojamos kaip transporto priemonės vaistams, leidžiant tiksliai nukreipti gydymą tiesiai į naviko vietą.
Vis dėlto, siekiant pasiekti norimą terapinį poveikį, aukso dalelės turi turėti specifines savybes – tinkamą formą, dydį ir paviršiaus struktūrą, atitinkančias tikslinių ląstelių poreikius.
Be to, jos turi būti pažymėtos brūkšniniais kodais, kad būtų galima tiksliai sekti jų judėjimą organizme.
Saugesnis vėžio gydymas
Nanoterapija pasiekė reikšmingą pažangą ir jau prisideda prie efektyvesnių gydymo metodų.
Tačiau dabartiniai metodai užtikrina gydymą tik tada, kai nanodalelės tolygiai pasiskirsto organizme.
Mosklininko A. Tay teigimu, tai nėra pakankamai efektyvu, nes kiekvienam vidaus organui priskiriami individualūs reikalavimui.
Geresnis ir saugesnis sprendimas būtų sukurti nanodaleles, kurios būtų pritaikytos konkrečiam organui ir jo poreikiams, siekiant veiksmingai gydyti vėžį ir kitas ligas. Būtent tokį požiūrį atskleidžia ir šis Singapūro mokslininkų metodas.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
2Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
3Jūsų vardas gali apskrieti Mėnulį: NASA kviečia registruotis ir gauti įlaipinimo pasą į „Artemis II“ misiją
4Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
5Jungtinės Tautos skelbia: prasideda „pasaulinis vandens bankrotas“ – brangs maistas ir energija
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.