5 neįtikėtini faktai apie juodąsias skyles

Juodosios skylės dėl stiprios gravitacijos, kuri neleidžia šviesai ištrūkti, yra sunkiai pastebimos. Praėjus beveik šimtmečiui po jų egzistavimo teorijos atsiradimo, mokslininkai pagaliau turi priemones jas tirti. Štai pagrindiniai faktai apie juodąsias skyles, dar kitaip žinomas kaip juodąsias bedugnes.

1. Mokslininkai spėja, kad mūsų galaktikoje galimai yra milijonai juodųjų skylių, ir mes tikriausiai niekada nesužinosime, kur jos yra

Tikėtina, kad vien paukščių tako žvaigždyne yra milijonai juodųjų skylių, kurios skrieja kaip žvaigždės, bet mes jų nematome. 

Jų beveik neįmanoma aptikti, nebent jos maitinasi kosmine medžiaga arba traukia netoliese esančias žvaigždes. Tai reiškia, kad juodoji skylė gali praskrieti pro mūsų Saulės sistemą mums nežinant.

2. Jei jus įtrauktų juodoji skylė, niekada neišsigelbėtumėte

Jei atsidurtumėte labai arti juodosios skylės, būtumėte į ją įsiurbti ir niekada neišsigelbėtumėte.

Viskas, kas prie juodosios skylės prislenka per arti – nuo žvaigždės ar net žmogaus – patenka į jos spąstus. 

Mokslininkai šį negrįžimo tašką aplink juodąją skylę vadina įvykių horizontu. 

Beje, manoma, kad arčiausiai Žemės esanti žinoma juodoji skylė yra už 1 tūkst. šviesmečių, todėl nereikėtų jaudintis – mes nebūsime įsiurbti.

3. Jei įkristumėte į žvaigždės dydžio juodąją skylę, galimai pavirstumėte „žmogiškais spagečiais“

Žvaigždės dydžio juodosios skylės gravitacinis laukas yra ekstremalus ir gali labai skirtis per mažus atstumus. 

Jei į ją įkristumėte, jūsų kojos iškart būtų traukiamos kur kas labiau nei galva, ir jūs labai išsitemptumėte. Šis itin didelio tempimo efektas vadinamas spagetifikacija. 

4. Juodosios skylės yra 4 rūšių

Mokslininkai mano, kad yra keturios juodųjų skylių rūšys.

Pirmapradės juodosios skylės susiformavo ankstyvajame kosmose, galimai po Didžiojo sprogimo. Dauguma jų buvo atomo dydžio arba mažesnės.

Žvaigždžių masės juodosios skylės susidaro sprogus masyvioms žvaigždėms. Jų masė siekia iki 100 Saulės masių.

Vidutinės masės juodųjų skylių masė svyruoja nuo 100 iki šimtų tūkstančių Saulės masių. Jos patvirtintos tik neseniai.

Supermasyvios juodosios skylės yra galaktikų centruose, jų masė siekia milijonus ar net milijardus Saulės masių. Pavyzdys – paukščių tako centre esanti Sgr A*, kurios masė viršija 4 milijonus Saulės masių.

5. Jau yra žinoma, kaip atrodo juodoji skylė

2019 m. NSF remiamas teleskopas „Event Horizon Telescope“ užfiksavo pirmąją juodosios skylės, vadinamos M87*, nuotrauką, o jos masė yra didžiausia iš visų žinomų – 6,5 mlrd. kartų didesnė už Saulės masę.

2022 m. mokslininkai paskelbė antrąjį užfiksuotą juodosios skylės atvaizdą – Mėlynbarzdžio centre esančią juodają bedugnę, pavadintą Sagr A*.

Siekdami užfiksuoti juodųjų skylių vaizdus, tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas sujungė teleskopus iš visos planetos į masyvą, kuris veikė kartu kaip superteleskopas ir leido užfiksuoti regioną aplink juodąją skylę ir juodą kaip smala tuštumą jos širdyje, kur „gyvena“ juodoji skylė.

Plačiau apie šį išskirtinį teleskopą galite sužinoti šiame video anglų kalba: