2023 m. rugsėjį pasaulinės stebėjimo stotys fiksavo keistą ir neįprastą seisminį signalą – kas 90 sekundžių Žemė nuolatos pulsavo ir tai vyko 9 dienas iš eilės. Mokslininkams tąkart nepavyko identifikuoti priežasties, nes nebuvo fiksuota jokių žemės drebėjimų ar sprogimų tik potencialus pulsavimo epicentras, esantis Rytų Grenlandijoje. Visgi Oksfordo universiteto mokslininkams pavyko įminti šią mįslę nustatant, kad tai galėjo sukelti nuošliauža, kurios nepastebėjo ir į epicentrą po trijų dienų nuvykęs Danijos karinis laivas.
Pulsavimas galėjo įvykti dėl reto reiškinio
Birželio 3 d. Oksfordo universiteto mokslininkai „Nature“ paskelbė tyrimą, kuris atskleidžia visą tiesą apie 2023 m. visame pasaulyje fiksuotus Žemės pulsavimo signalus. Pasitelkiant naujos kartos technologijas tyrėjai sudarė vandens judėjimo fiorde žemėlapį ir patvirtino, kad pulsavimus sukėlė retas reiškinys.
Grenlandijoje dėl nuošliaužų buvo sukeltos didžiulės bangos, kurios kelias dienas atsimušinėjo pirmyn ir atgal taip, kad net paskatino ritmiškus seisminius signalus. Iki šiol toje teritorijoje toks reiškinys niekada nebuvo stebėtas.
Atskleista daugiau detalių
Mokslininkai nustatė, kad bangas paskatino dvi ledynų uolienos, kurios rėžėsi į Diksono fiordą, sukeldamos cunamio bangas. Pradiniais duomenis jos galėjo siekti iki 8 metrų aukščio. Kadangi pats fiordas yra siauroje geografinėje padėtyje, jis tarsi įkalino šią bangų sukeltą energiją dėl kurios atsirado seisminis pulsavimas.
Tyrimą padėjo įgyvendinti naujas „NASA“ ir Prancūzijos kosmoso agentūros sukurtas palydovas, kurio duomenys patvirtino vandens paviršiaus aukščio pokyčius ir jo dinamišką svyravimą dėl bangos judėjimo. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis leido jiems atkurti bangų savybes ir tais laikotarpiais, kai palydovas nefiksavo šių vaizdų.
Pagrindinis tyrimo autorius Thomas Monahan teigia, kad tik pažangių technologijų pagalba mokslininkams pavyksta sužinoti tiesą:
„Klimato kaita sukelia naujus, nematytus ekstremalius reiškinius. Jie sparčiausiai keičiasi atokiose vietovėse, tokiose kaip Arktis, kur mūsų galimybės juos matuoti fiziniais jutikliais yra ribotos. Šis tyrimas parodo, kaip galime pasitelkti naujos kartos Žemės stebėjimo iš palydovų technologijas šiems procesams tirti.“
Naujasis tyrimas leido mokslininkams įminti beveik dviejų metų mįslę, tačiau jie perspėja, kad dėl klimato kaitos ir šiltėjančio klimato Grenlandijoje tokio tipo įvykių ir nuošliaužų gali tik daugėti.
Grenlandija – viena iš ekstremalių ir aktyviai tiriamų Žemės vietovių dėl klimato kaitos pokyčių. Minėti atliekami tyrimai rodo, kaip technologijos padeda atkleisti tokių vietovių saugomas paslaptis. Tuo tarpu kitame pasaulio krašte mokslininkų dėmesys krypstą į dar vieną klimato kaitos veikiamą žemyną – Antarktidą, kuri taip pat saugo dar ne vieną neįmintą paslaptį.
Žemiau esančiame „YouTube“ vaizdo įraše pristatomi 4 paslaptingi faktai apie Antarktidą:
