1-2-10 taisyklė: paprastas būdas pasitikrinti, ar telefoną ir kompiuterį laikote tinkamu atstumu

Sekite TechNaujienos Google

Išmanusis telefonas rankose, kompiuteris ant darbo stalo, vakare – televizorius. Daugeliui žmonių ekranai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau specialistai įspėja, kad netinkamas atstumas iki jų gali prisidėti prie akių nuovargio, jų sausumo ar galvos skausmų. Viena paprasta rekomendacija, vadinama 1-2-10 taisykle, padeda greitai įvertinti, ar ekranus naudojame ergonomiškai.

Kas yra 1-2-10 taisyklė?

1-2-10 taisyklė – tai lengvai įsimenama ergonomikos taisyklė, nurodanti rekomenduojamą atstumą iki dažniausiai naudojamų ekranų – telefono, kompiuterio ir televizoriaus. Jos esmė paprasta:

• telefoną rekomenduojama laikyti maždaug 30 cm (1 pėda) nuo akių,
• kompiuterio monitorių – apie 60 cm (2 pėdos),
• televizorių – maždaug 3 metrų (10 pėdų) atstumu.

Taisyklė paremta paprasta idėja – skirtingus ekranus naudojame nevienodu atstumu, todėl ir rekomenduojamas atstumas jiems skiriasi. Ji leidžia lengvai įsiminti, kokį atstumą verta išlaikyti kasdien naudojantis tam tikrais įrenginiais.

Šie skaičiai nėra griežta medicininė norma, tačiau padeda įvertinti, ar ekranai nėra laikomi pernelyg arti veido. Ši taisyklė dažnai minima kalbant apie vaikų ir paauglių naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais, siekiant padėti formuoti ergonomiškesnius įpročius nuo mažens.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 34 minutės

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 53 minutės

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Kodėl atstumas iki ekrano svarbus?

Žiūrint į arti esantį ekraną akims tenka nuolat fokusuoti vaizdą. Be to, dirbdami prie kompiuterio ar naršydami telefone žmonės paprastai mirksi rečiau, todėl akys greičiau išsausėja.

Mokslinėje literatūroje skaitmeninis akių nuovargis (angl. digital eye strain arba computer vision syndrome) siejamas su ilgu darbu prie ekranų, nepakankamomis pertraukomis ir netinkama darbo vietos ergonomika.

Tai tampa vis aktualesne problema, nes daugeliui žmonių ekranai šiandien yra pagrindinis darbo, bendravimo ir pramogų įrankis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kiekvienas telefono pranešimas gali atimti 7 sekundes jūsų dėmesio – štai kaip to išvengti

Vien atstumo nepakanka

Visgi tinkamas atstumas iki ekranų – tik viena plačios dėlionės detalė. Ne mažiau svarbu:

• reguliariai daryti pertraukas,
• ekraną laikyti akių lygyje arba kiek žemiau, kad nereikėtų nuolat lenkti kaklo,
• pritaikyti ekrano ryškumą prie aplinkos apšvietimo,
• vengti atspindžių ekrane ir kt.

Dėl šios priežasties kartu su 1-2-10 taisykle dažnai minima ir vadinamoji 20-20-20 taisyklė.

Jos pagrindą sudaro paprastas principas: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį maždaug 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Toks trumpas žvilgsnio nukreipimas leidžia atsipalaiduoti akių raumenims, kurie ilgą laiką fokusuoja vaizdą iš arti.

Kaip pritaikyti 1-2-10 taisyklę praktikoje?

1-2-10 taisyklė nėra griežtas matavimo standartas – ji skirta kaip paprastas orientyras kasdieniam naudojimui. Todėl svarbiausia ne tiksliai išmatuoti kiekvieną centimetrą, o įsitikinti, kad ekranai nėra laikomi gerokai arčiau nei rekomenduojama. Praktikoje galima vadovautis paprasta taisykle: telefoną laikyti maždaug per sulenktos rankos atstumą, o kompiuterio ekraną – per ištiestos rankos.

Be to, šiuolaikiniai telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir kompiuteriai taip pat siūlo įvairias akių komfortui skirtas funkcijas – automatinį ryškumo reguliavimą, naktinį režimą ar mėlynos šviesos filtrus. Nors jos nepakeičia ergonomikos principų, tinkamai sureguliuoti nustatymai gali padėti patogiau naudotis įrenginiais skirtingomis apšvietimo sąlygomis.

Nors nei 1-2-10, nei 20-20-20 taisyklės neužkerta kelio visiems su ekranų naudojimu susijusiems negalavimams, jos primena paprastą principą – technologijos turėtų būti pritaikomos prie žmogaus, o ne žmogus prie technologijų. Tinkamas atstumas iki ekranų, reguliarios pertraukos ir išnaudojamos pačių įrenginių siūlomos funkcijos gali padėti sukurti patogesnius kasdienius naudojimosi įpročius, kuriems nereikia nei papildomos įrangos, nei didelių pastangų.