„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as paleistas iš kalėjimo ir sutiko pripažinti savo kaltę dėl Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo. Apie jo paleidimą buvo paskelbta po to, kai Aukščiausiasis teismas Londone jį paleido už užstatą.
Tikimasi, kad birželio 26 d. „WikiLeaks“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius pasirodys JAV Šiaurės Marianų salų teismo salėje, kad užbaigtų savo kaltės pripažinimo susitarimą su JAV vyriausybe.
J. Assange’as pripažįsta savo kaltę
Remiantis JAV teisingumo departamento laišku, kurį gavo laikraštis „The Washington Post“, J. Assange’as pripažįsta savo kaltę dėl „sąmokslo neteisėtai gauti ir išplatinti slaptą informaciją, susijusią su JAV nacionaline gynyba“. Be to, iškart po teismo proceso jis grįš į Australiją, savo gimtąją šalį.
„CBS News“ praneša, kad Teisingumo departamento prokurorai rekomendavo skirti 62 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o kadangi J. Assange’as jau daugiau nei penkerius metus praleido Jungtinės Karalystės kalėjime, už grotų JAV jam teks praleisti neilgai.
Kas vyko iki tol?
Assange’as buvo „WikiLeaks“ vyriausiasis redaktorius, kai svetainė paskelbė JAV slaptą informaciją apie karus Afganistane ir Irake, kurią gavo demaskuotoja ir buvusi kariuomenės žvalgybos karininkė Chelsea Manning.
2010 m. Švedija išdavė J. Assange’o arešto orderį dėl dviejų moterų kaltinimų seksualine prievarta. Švedijos valdžios institucijos 2017 m. nutraukė tyrimą dėl kaltinimų išžaginimu.
Pralaimėjęs apeliaciją dėl orderio Assange’as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone ir ten gyveno septynerius metus, kol buvo iškeldintas.
Tuometinis Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas paaiškino, kad jo prieglobstis buvo „netvarus ir nebeįmanomas“, nes jis demonstravo „nepagarbų ir agresyvų elgesį“. Londono metropoliteno policijos tarnyba išvežė J. Assange’ą iš ambasados ir suėmė jį JAV vardu pagal ekstradicijos orderį.
„WikiLeaks“ pranešime apie jo paleidimą teigiama, kad Assange’as paliko Belmaršo didžiausio saugumo kalėjimą „praleidęs jame 1 901 dieną“. Organizacija teigė, kad „pasaulinė kampanija“, kurią surengė „spaudos laisvės kampanijos dalyviai, įstatymų leidėjai ir lyderiai iš viso politinio spektro“, leido „ilgai derėtis su JAV teisingumo departamentu“, po kurios buvo sudarytas susitarimas dėl kaltės pripažinimo.
