Tyrimas atskleidė: vienas paprastas įprotis prailgins gyvenimą vyresniame amžiuje

Ilgalaikis Japonijos mokslininkų tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale „Transportation Research Part F: Traffic Psychology and Behaviour“, parodė, kad vyresni žmonės, kurie reguliariai važinėja dviračiu, turi mažesnę mirties riziką ir tikimybę ilgiau išlaikyti nepakitusius sveikatos rodiklius. Analizuodami daugiau nei dešimtmetį rinktus duomenis, tyrėjai nustatė, kad šis poveikis ypač ryškus tarp senjorų, kurie nevairuoja automobilio.

Dviratis – daugiau nei transportas

Prieš metus paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad važiavimas dviračiu vyresniame amžiuje nėra tik judėjimo būdas. Tai įprotis, kuris tiesiogiai susijęs su geresne fizine būkle ir ilgesniu savarankiškumu, kuris dažnai išnyksta dėl sveikatos problemų.

Mokslininkų atlikta analizė apėmė dešimtmetį – duomenys rinkti 2013-2023 metais, o tyrėjai pastebėjo, kad dar 2013 metais pradėję reguliariai važinėti dviračiu asmenys, per ateinančius 10 metų rečiau susidūrė su staigiu sveikatos pablogėjimu ar priklausomybe nuo slaugos.

Didžiausia nauda – nevairuojantiems

Nors ši judėjimo forma teigiamai veikia visus vyresnio amžiaus asmenis, mokslininkai pastebėjo, kad nevairuojantiems poveikis yra šiek tiek aukštesnis.

Tsukubos universiteto mokslininkai spėja, kad važiavimas dviračiu vienu metu veikia kelis svarbius sveikatos aspektus, tarp kurių yra padidėjęs fizinis aktyvumas, gerėjanti širdies veikla, psichinės sveikatos ir socialinio gyvenimo pokyčiai.

Būtent šių veiksnių derinys ir gali lemti tai, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas įprotis turi tokį stiprų poveikį ilgaamžiškumui. Tačiau šiame tyrime priežastys nagrinėtos nebuvo.

Ilgaamžiškumą lemia ne vienas įprotis

Taigi tyrimas parodo, kad dviratis gali būti naudinga keliavimo priemonė, o tapusi gyvenimo būdo dalimi, ši veikla dar ir padeda išlikti sveikesniems. Visgi svarbu nepamiršti, kad tyrimas atliktas Japonijoje, todėl jo rezultatai ne visais atvejais gali būti tiesiogiai pritaikomi visiems gyventojams, nes skiriasi tiek infrastruktūros galimybės, tiek kasdieniai judėjimo įpročiai.

Galiausiai rezultatus galime vertinti kaip reikšmingą tendenciją, tačiau pats tyrimas tik atskleidžia šį ryšį, bet nenustato kokios iš tiesų yra to priežastis.

Svarbu ir tai, kad aktyvus judėjimas yra tik vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos ilgaamžiškumui. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, jog ne mažiau reikšmingą vaidmenį atlieka ir kasdieniai mitybos įpročiai.

Apie tai plačiau galite skaityti čia: Mokslininkai paaiškino, kokie mitybos įpročiai svarbiausi ilgaamžiškumui