Mokslininkai: „amžinieji chemikalai“ gali pakenkti jūsų imunitetui

Mokslininkai praneša, kad didesnė vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ (PFAS) koncentracija organizme gali būti susijusi su silpnesne žmogaus reakcija į infekcijas. Analizuodami žmonių biologinius duomenis ir jų atsaką į virusus, jie pastebėjo, kad didesnis šių medžiagų kiekis siejamas su mažesniu antikūnų susidarymu. Pasak Mičigano valstijos universiteto, rezultatai gauti remiantis ilgalaikiais stebėjimais ir laboratoriniais tyrimais.

Ką tiksliai nustatė mokslininkai

Mičigano valstijos universiteto tyrėjai išanalizavo žmones, kurie ilgą laiką buvo veikiami PFAS per užterštą geriamąjį vandenį. Pasak jų, buvo įvertinta, kaip žmogaus organizmas reaguoja į naują virusą, o ne anksčiau patirtas infekcijas, todėl tiksliau nustatytas realus organizmo atsakas į ligos sukėlėją.

„Environmental Research“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad didesnė amžinųjų chemikalų koncentracija kraujyje buvo susijusi su silpnesniu atsaku į virusus. Mokslininkų teigimu, rezultatuose matyti, kad žmogaus organizmas gamino mažiau antikūnų, kurie padeda kovoti su ligomis. Šios tendencijos ypatingai išryškėjo analizuojant vyresnio amžiaus suaugusiųjų, vyrų ir antsvorio turinčių žmonių duomenis.

Kadangi tyrimo rezultatai rodo, kad šis poveikis gali išlikti ilgą laiką ir pasireikšti net suaugus, tai kelia papildomų klausimų apie ilgalaikį šių cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai.

Kaip amžinieji chemikalai paveikia organizmą

Pasak tyrėjų, antikūnai veikia kaip „gynybos linija“, leidžianti organizmui atpažinti ir neutralizuoti patogenus. Kai jų susidaro mažiau, organizmui gali būti sunkiau efektyviai reaguoti į infekcijas.

Mokslininkų teigimu, yra požymių, jog PFAS gali veikti organizmo apsauginių ląstelių veiklą. Ekspertų manymu, šios medžiagos gali trikdyti B limfocitus – ląsteles, atsakingas už antikūnų gamybą, o tai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui reaguoti į infekcijas.

Ekspertai pažymi, kad tokie duomenys ypač svarbūs vertinant visuomenės atsparumą virusams ir kitoms infekcijoms, nes, remiantis preliminariais rezultatais, PFAS poveikis gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių skirtingą organizmo reakciją.

Augantis susirūpinimas dėl ilgalaikio poveikio

Mičigano valstijos universiteto tyrėjai pažymi, kad PFAS yra gana plačiai paplitusios aplinkoje, o pagrindinis jų šaltinis žmonėms dažnai yra užterštas geriamasis vanduo. Dėl to su šiomis medžiagomis gali susidurti didelė dalis gyventojų.

Kita vertus, pabrėžiama, kad PFAS poveikis kelia susirūpinimą pirmiausia dėl to, kad šios medžiagos organizme išlieka ilgą laiką. Net ir sumažinus kontaktą, jų koncentracija gali mažėti labai lėtai, todėl poveikis gali tęstis metų metus.

Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl tokio ilgalaikio kaupimosi šių medžiagų poveikis gali būti sunkiau pastebimas, tačiau reikšmingas vertinant bendrą žmogaus sveikatą.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šio poveikio galima išvengti. Anot jų, vienas efektyviausių būdų sumažinti riziką – mažinti PFAS kiekį geriamajame vandenyje. Pastaraisiais metais mokslininkai tą ir bando padaryti.

Plačiau apie tai: Sukurta medžiaga, kuri pašalina „amžinuosius chemikalus“ iš vandens