Kitais metais Saturno ar Jupiterio palydovuose gali būti rasta gyvybė

Gyvybė gali būti aptikta viename ledo grūdelyje, kuriame yra viena bakterijos ląstelė ar jos dalys, o tai reiškia, kad gyvybė gali būti aptikta užšaldytame jūros pursle, esančiame aplink Saturną ar Jupiterį skriejančiuose palydovuose.

Spalį startuos „Europa Clipper“ misija

Tam rasti reikės masių spektrometro kosminiame laive, o tai įvyks, kai spalį startuos „Europa Clipper“ misija su „The SUrface Dust Analyzer“.

Autoriai negalėjo sumodeliuoti, kad ledo grūdeliai, skriejantys erdve 3-5 km per sekundę greičiu, atsitrenktų į stebėjimo prietaisą, todėl jie panaudojo eksperimentinę sąrangą, kuria plonas skysto vandens pluoštas siunčiamas į vakuumą, kur jis suyra į lašelius. Tada lašeliams sužadinti jie naudojo lazerio spindulį ir masės spektrinę analizę, kad imituotų tai, ką aptiks kosminio zondo prietaisai.

Tyrime daugiausia dėmesio skirta bakterijai Sphingopyxis alaskensis, paplitusiai vandenyse prie Aliaskos krantų.

Daugelyje tyrimų kaip pavyzdinis organizmas naudojama Escherichia coli bakterija, tačiau šis vienaląstis organizmas yra daug mažesnis, gyvena šaltoje aplinkoje ir gali išgyventi turėdamas mažai maistinių medžiagų. Dėl visų šių priežasčių jis yra geresnis kandidatas į galimą gyvybę Saturno ar Jupiterio lediniuose palydovuose.

Rezultatai rodo, kad prietaisai gali aptikti šią bakteriją ar jos dalis viename ledo grūdelyje. Skirtingos molekulės patenka į skirtingus ledo grūdelius.

Naujasis tyrimas rodo, kad analizuoti pavienius ledo grūdelius, kuriuose gali būti susitelkusi biomedžiaga, yra sėkmingiau nei vidutiniškai analizuoti didesnį mėginį, kuriame yra milijardai atskirų grūdelių.

Neseniai atliktas tų pačių mokslininkų vadovaujamas tyrimas parodė, kad Encelade yra fosfatų. Dabar atrodo, kad šiame planetos kūne yra energijos, vandens, fosfatų, kitų druskų ir anglies pagrindo organinių medžiagų, todėl vis labiau tikėtina, kad jame gali egzistuoti gyvybės formos, panašios į esančias Žemėje.

Autorių prielaida

Autoriai daro prielaidą, kad jei bakterijų ląstelės yra apgaubtos lipidų membrana, kaip ir Žemėje, jos taip pat sudarytų odą vandenyno paviršiuje. Žemėje vandenyno žvynai yra pagrindinė jūros purslų dalis, prisidedanti prie vandenyno kvapo.

Lediniame palydove, kur vandenynas yra sujungtas su paviršiumi (pvz., per įtrūkimus ledo apvalkale), dėl kosminio vakuumo šis požeminis vandenynas virtų. Dujų burbuliukai kyla per vandenyną ir sprogsta paviršiuje, kur ląstelinė medžiaga patenka į ledo grūdelius.

Jie mano, kad gali aptikti ląstelinę medžiagą viename iš šimtų tūkstančių ledo grūdelių.