Kas nutiktų, jei būtų panaudotas taktinis branduolinis ginklas Europoje?

Taktinio branduolinio ginklo panaudojimo scenarijai dažniausiai aptariami geopolitikos kontekste, tačiau mokslininkai juos vertina kaip fizikos, infrastruktūros atsparumo ir radiologijos klausimą. Tokie užtaisai paprastai siekia nuo kelių iki keliolikos kilotonų trotilo ekvivalento – mažiau nei strateginiai branduoliniai ginklai, tačiau pakankamai, kad sukeltų reikšmingą lokalų poveikį miestams ir technologinei aplinkai.

Nors toks scenarijus išlieka teorinis, jo pasekmės yra gana tiksliai modeliuotos remiantis istoriniais bandymais, medicinine statistika ir šiuolaikinėmis simuliacijomis.

Kas nutiktų per pirmą minutę?

Per pirmąsias sekundes po detonacijos įvykiai vystytųsi itin greitai:

0–1 sekundė:
Atsiranda intensyvus šviesos blyksnis ir ugnies kamuolys. Temperatūra jo centre gali viršyti milijonus laipsnių (teigiama, kad epicentre gali būti pasiekta net 100 milijonų laipsnių temperatūra pagal Celsijų), o aplinkoje sukelti momentinius nudegimus kelių kilometrų atstumu.

1–5 sekundės:
Smūginė banga ima plisti viršgarsiniu greičiu. Net ir už kelių kilometrų ji gali išdaužyti langus ar pažeisti silpnesnius statinius.

10–30 sekundžių:
Prasideda gaisrai, kyla dulkės ir nuolaužos. Ryšio tinklai gali sutrikti dėl elektros tiekimo nutrūkimo.

30–60 sekundžių:
Jei sprogimas įvyksta arti žemės, į atmosferą pakyla radioaktyvios dalelės, kurios vėliau sudaro vadinamąsias nuosėdas.

Šis laikotarpis laikomas kritiniu, nes dauguma pirminių sužalojimų įvyksta dar prieš žmonėms suvokiant, kas nutiko.

Branduolinio sprogimo poveikis pagal atstumą (modeliuotas ~20 kt scenarijus)

Sprogimo fizika: energija, kuri pakeičia aplinką per sekundes

Branduolinės detonacijos energija pasiskirsto į tris pagrindinius efektus:

• smūginę bangą,
• šiluminę spinduliuotę,
• jonizuojančiąją radiaciją.

Apytiksliai 20 kilotonų sprogimo atveju:

• stipriausia struktūrinė žala gali siekti apie 1–1,5 km spindulį,
• rimti nudegimai galimi už kelių kilometrų,
• viršslėgis arti epicentro gali sugadinti ar sugriauti daugumą pastatų.

Šie parametrai nustatyti remiantis istorinių bandymų ir modernių simuliacijų duomenimis, kuriuos analizuoja tokios institucijos kaip NATO ar JAV energetikos laboratorijos.

Radiacija ir nuosėdos: didžiausią skirtumą lemia sprogimo aukštis

Radiologinis poveikis labai priklauso nuo detonacijos tipo:

• Oro sprogimas – mažesnė ilgalaikė tarša, daugiau momentinės šilumos ir smūginės bangos.
• Žemės paviršiaus sprogimas – didesnės radioaktyvios nuosėdos, galinčios užteršti teritoriją dienoms ar savaitėms.

Istoriniai Hirošimos ir Nagasakio duomenys rodo, kad mirtina radiacijos zona gali būti santykinai nedidelė, tačiau ilgalaikės sveikatos pasekmės gali išplisti platesniame regione.

Beje, esame sukūrę vaizdo reportažą apie branduolines bombas. kviečiame pamatyti: 5 GALINGIAUSI BRANDUOLINIAI SPROGIMAI ŽMONIJOS ISTORIJOJE

Elektromagnetinis impulsas „išjungtų“ technologijas

Populiariuose scenarijuose elektromagnetinis impulsas dažnai vaizduojamas kaip viską išjungiantis reiškinys, tačiau taktinio Elektromagnetinis impulsas (EMP) – tai labai trumpas, bet stiprus elektromagnetinės energijos pliūpsnis, galintis sukelti staigius elektros šuolius laiduose ir elektronikoje.

Skirtingai nei įprastas sprogimas, jo pagrindinis poveikis nėra fizinis naikinimas, o technologinių sistemų sutrikdymas.

Populiariuose scenarijuose EMP dažnai vaizduojamas kaip viską išjungiantis reiškinys, tačiau taktinio masto detonacijos atveju jo poveikis paprastai būtų labiau lokalus ir priklausytų nuo aukščio bei infrastruktūros apsaugos.

Ekspertų vertinimu:

• didžiausią žalą patirtų ilgos elektros perdavimo linijos ir neapsaugota elektronika,
• mobiliojo ryšio stotys dažniau išsijungtų dėl elektros tiekimo nutrūkimo, o ne dėl paties impulso,
• duomenų centrai su atsarginėmis energijos sistemomis dažniausiai išliktų veikiantys.

Svarbu tai, kad daugeliu realių scenarijų infrastruktūrą labiau sunaikintų ne pats elektromagnetinis impulsas, o smūginė banga ir vėliau kilę gaisrai.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Branduolinio sprogimo technologinė pusė – ką pirmiausia prarastų skaitmeninė visuomenė

Statistinė infrastruktūros žala: kas sustotų pirmiausia

Modeliavimai rodo, kad kritinė infrastruktūra dažniausiai žlunga „domino“ principu:

1. nutrūksta elektros tiekimas,
2. išsijungia mobiliojo ryšio tinklai,
3. sustoja transportas ir logistika.

Moderniuose miestuose tai gali sukelti platesnį efektą nei pats sprogimas – vandens tiekimo ar ligoninių veiklos sutrikimus.

Istoriniai aukštos atmosferos testai, tokie kaip „Starfish Prime“, parodė, kad net ribotas elektromagnetinis poveikis gali sukelti elektros sistemų gedimus šimtų kilometrų atstumu.

Poveikis žmonėms: kombinuotos traumos ir medicininiai iššūkiai

Medicininiai tyrimai rodo, kad branduolinio sprogimo aukos dažniausiai patiria kelis poveikius vienu metu:

• mechaninius sužalojimus,
• nudegimus,
• radiacinę apšvitą.

Tokios kombinuotos traumos yra sunkiai gydomos, ypač jei pažeista medicinos infrastruktūra.

Kodėl taktinis branduolinis sprogimas būtų ribotas geografiškai, bet kritinis technologijoms

Skirtingai nei strateginiai ginklai, taktinis užtaisas nesukurtų viso žemyno sunaikinimo scenarijaus. Tačiau jo poveikis moderniai skaitmeninei visuomenei būtų disproporciškai didelis:

• kelių kilometrų infrastruktūros griūtis gali sukelti regioninį energijos trūkumą,
• ryšių sutrikimai paveiktų avarinį reagavimą,
• radiacinė tarša galėtų uždaryti teritorijas ilgam laikui.

Dėl šios priežasties šiuolaikiniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria ne vien kariniam, bet ir technologiniam atsparumui tokiems scenarijams.

Šaltiniai:

• Council on Strategic Risks – taktinių branduolinių ginklų poveikio analizė: https://councilonstrategicrisks.org/2025/10/23/the-consequences-of-tactical-nuclear-weapons-use/
• JAV aukštos atmosferos branduolinio bandymo „Starfish Prime“ analizė: https://en.wikipedia.org/wiki/Starfish_Prime
• Istoriniai Hirošimos ir Nagasakio radiaciniai ir medicininiai duomenys (UNSCEAR ataskaitos): https://www.unscear.org/unscear/en/publications.html
• The International Campaign to Abolish Nuclear Weapons (ICAN) modeliavimai: https://www.icanw.org/catastrophic_harm
• Radiologinės rizikos modeliavimas ir pasekmės: https://arxiv.org/abs/0902.3824