Kas įvyko prieš Didįjį sprogimą? Tyrimas siūlo kitokį Visatos atsiradimo scenarijų

Kas buvo prieš Didįjį sprogimą (angl. Big Bang), išlieka viena didžiausių šiuolaikinės fizikos paslapčių. Naujas mokslininkų tyrimas siūlo kitokį Visatos atsiradimo scenarijų – pagal jį kosmosas galėjo atsirasti ne iš „absoliučios pradžios“, o iš ankstesnės kvantinės būsenos. Tokią galimybę tyrėjai nagrinėjo sujungę klasikinę Alberto Einšteino gravitacijos teoriją ir kvantinės fizikos modelius.

Ką nustatė mokslininkai?

Tyrimą atlikę Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkai siekė geriau suprasti pačias ankstyviausias Visatos egzistavimo akimirkas. Jų pasiūlytas modelis remiasi vadinamąja kvantine gravitacija – sritimi, kuri bando suderinti dvi svarbiausias šiuolaikinės fizikos teorijas: kvantinę mechaniką ir gravitaciją.

Mokslininkų teigimu, spartus Visatos plėtimasis po Didžiojo sprogimo galėjo būti natūrali šių dėsnių pasekmė, nereikalaujanti jokių papildomų teorinių prielaidų ar specialiai į modelį įtrauktų mechanizmų. Tai reikštų, kad Didysis sprogimas nebūtinai buvo absoliuti visko pradžia, o veikiau perėjimas iš ankstesnės fizinės būsenos į mums pažįstamą Visatą.

Tyrimo autorių vertinimu, toks požiūris leidžia išvengti kai kurių problemų, su kuriomis susiduria tradiciniai šį procesą aiškinantys modeliai.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 4 val

Naudojate senesnę „Microsoft Office“ versiją? Štai ką turite padaryti iki spalio

3 min. skaitymo • prieš 6 val

Rusija keičia švietimo sistemą: tūkstančiams studentų dronų kursas taps privalomas

3 min. skaitymo • prieš 20 val

Kas nutinka žmogaus DNR po mirties? Mokslininkai turi atsakymą

Visi naujausi straipsniai →

Kaip čia pasitelkta A. Einšteino teorija?

Dauguma dabartinių kosmologinių modelių remiasi A. Einšteino bendrąja reliatyvumo teorija. Ji jau daugiau nei šimtmetį sėkmingai naudojama aiškinant gravitaciją, planetų judėjimą ir net juodųjų skylių egzistavimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai prognozuoja visatos pabaigą: esame beveik pusiaukelėje

Nepaisant to, pasak tyrimą atlikusių tyrėjų, problema atsiranda bandant pažvelgti į pačią Visatos pradžią. Esant ekstremalioms sąlygoms, kurios, kaip manoma, vyravo Didžiojo sprogimo metu, A. Einšteino lygtys nebegali pateikti visų atsakymų.

Būtent todėl mokslininkai pabandė šią teoriją sujungti su kvantinės fizikos principais. Jų sukurtas modelis leidžia aprašyti labai didelių energijų sąlygas, kurios galėjo egzistuoti ankstyvojoje Visatoje, ir kartu išlaikyti matematinį nuoseklumą.

Žemiau galite išvysti NASA sukurtą animaciją, atkuriančia klasikinę Didžiojo sprogimo teoriją ir ankstyvąją Visatos raidą:

Teoriją bus galima patikrinti ateityje

Mokslo žurnale „Physical Review Letters“ publikuotas darbas išsiskiria ne tik nauju požiūriu į Visatos atsiradimo momentą, tačiau ir tuo, jog sukurtas modelis galės būti patikrintas. Mokslininkų teigimu, pateiktos konkrečios prognozės, kurias patvirtins arba paneigs vėlesni stebėjimai.

Viena jų – pirmykštės gravitacinės bangos, kurios, kaip manoma, galėjo susiformuoti pačiomis pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo. Tai itin silpni virpesiai, kurių pėdsakų ateityje galėtų ieškoti naujos kartos teleskopai ir detektoriai.

Nors kol kas tai tebėra teorinis darbas, jo autoriai pabrėžia, kad sparčiai tobulėjančios kosmoso stebėjimo technologijos artimiausiais dešimtmečiais gali suteikti galimybę patikrinti idėjas, kurios dar visai neseniai buvo laikomos nepasiekiamomis eksperimentiniam mokslui. Tokiu būdu mokslininkai tikisi priartėti prie atsakymo į vieną seniausių klausimų – kaip iš tiesų prasidėjo mūsų Visata.

Galiausiai, jau turime praktinių įrodymų, kad dalis A. Einšteino prognozių buvo stulbinamai tikslios. Mokslininkai iš tiesų jau šiandien pasitelkia pažangiausius teleskopus, siekdami patikrinti daugiau nei prieš šimtmetį pasiūlytas idėjas.

Plačiau apie tai: Einšteinas šį unikalų reiškinį numatė dar prieš šimtmetį: naujausias teleskopas tik dabar leido tai patikrinti