Lietuvos gyventojus vasarį pasiekė gerokai didesnės sąskaitos už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją. Sausio mėnesį elektros biržoje buvo fiksuojamas kainų augimas – vidutinė didmeninė elektros kaina buvo net 32 proc. didesnė nei 2023 m. gruodžio mėnesį ir siekė 117,41 EUR/MWh. Elektros energijos kaina augo ne tik Lietuvoje. Kaimyninė Latvija patyrė tokį patį 32 proc. kainos augimą, o Estija – 42 proc. Tačiau, kas lėmė tokį „brangų“ sausį ir kas mūsų laukia vasarį?
Kas nulėmė didelę elektros kainą 2024 m. sausio mėn.?
Viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių didelį elektros kainų augimą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sausio pradžioje, buvo labai žema oro temperatūra. Suomijoje praėjusį mėnesį vyravo rekordiniai šalčiai (-40 °C). Be to, didžiuliai šalčiai neaplenkė ir kaimyninės Estijos. Tai rodo, kad dideli temperatūrų svyravimai kaimyninėse šalyse gali turėti įtakos ir Lietuvoje vyraujančioms elektros kainoms.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Suomijoje vyraujanti oro temperatūra neturėtų veikti elektros kainų Lietuvoje, vis dėlto elektros kainos yra susijusios dėl šių šalių geografinio artumo. Jei Suomijoje elektros kainos pakyla, Lietuvoje taip pat auga energijos paklausa, o tai nulemia kainos kilimą.
Padidėjusiai elektros kainai Suomijoje įtakos turėjo ir elektros tiekimo sutrikimai, dėl kurių sausio 5-25 d. buvo uždaryta „Vuosaari“ elektrinė. Antroje sausio mėnesio pusėje dėl iškilusių techninių nesklandumų buvo atjungta ir Suomijos bei Estijos tarpvalstybinė jungtis „EstLink 2“, kuri turėtų pradėti veikti vasario mėnesio pabaigoje.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Gigas teigė, kad Baltijos regione oro temperatūra sausio mėnesį buvo žemesnė už normą, o tai nulėmė elektros energijos suvartojimo padidėjimą 8 proc., lyginant su gruodžio mėnesiu, bei 12 proc., lyginant su 2023 m. sausio mėnesiu. M. Giga taip pat pridūrė: „Be to, energijos srautai į Baltijos šalis iš Švedijos SE4 prekybos zonos padidėjo tik 1 proc., o srautai iš Suomijos sumažėjo 28 proc., lyginant su gruodžio mėnesio duomenimis.“
M. Gigos teigimu, nors praėjusį šių metų mėnesį elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių kiekiai Baltijos šalyse buvo didesni nei gruodžio mėnesį, o elektros gamybos apimtys vėjo jėgainėse išaugo 36 proc., kas priešingu atveju turėtų sumažinti elektros energijos kainas Baltijos šalyse, vis dėlto minėti neigiami veiksniai vis tiek išliko stipresni, todėl kainų sumažėjimo nesulaukėme.
Nuo sausio 1 d. pasikeitė reguliuojama elektros kainos dalis
2023 m. lapkričio 16 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeis reguliuojama elektros energijos kainos dalis. Taigi, reguliuojama elektros energijos kainos dalis padidėjo visiems gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar jiems yra užtikrinta garantinio tiekimo paslauga.
Ir nors fiksuotus planus pasirinkusiems vartotojams visą elektros energijos kainos fiksavimo laikotarpį tiekėjo kainos dalis nekinta, nuo sausio 1 d. pasikeitus valstybės reguliuojamai kainos daliai, pakilo ir bendros kilovatvalandės kaina. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina iš minusinės tapo 0,000 ct/kWh su PVM. Skirstymo paslaugos papildomos dedamosios (SPPD) kaina padidėjo iki 0,055 su PVM.
Kokių elektros kainų tikėtis vasario mėnesį?
Vasario mėnesio elektros energijos kainų prognozės yra teigiamos. Baltijos šalyse elektros energijos gamybos srityje buvo pastebimas reikšmingas augimas. Sausio mėnesį bendros elektros gamybos apimtys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje padidėjo 25 proc., lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, ir pasiekė 2 044 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros energijos gamybos kiekis buvo 16 proc. didesnis nei gruodžio mėn. Lietuva praėjusį mėnesį reikalingos elektros energijos pasigamino 57 proc.
Tikimasi, kad šį mėnesį Lietuvoje elektros energijos kainos patirs kritimą net iki 25 proc. Toks prognozuojamas pokytis yra nulemtas Lietuvoje ir Europoje augsiančios saulės energijos gamybos ir ilgėjančių dienų.
