Atrasta „šaltoji Žemė“? Mokslininkai aptiko galimai gyvenamą planetą už 146 šviesmečių

Analizuodama NASA kosminio teleskopo „Kepler“ duomenis, tarptautinė mokslininkų komanda aptiko naują egzoplanetą kandidatę – HD 137010 b. Ši planeta dėl savo panašumų į Žemę jau vadinama „šaltąja Žeme”, nes gali būti net šaltesnė už nuolat įšalusį Marso paviršių. Tačiau, mokslininkų teigimu, ji taip pat gali turėti sąlygas galimai gyvybei.

Netikėtas radinys „Kepler“ duomenyse

Nors NASA kosminio teleskopo „Kepler“ misija buvo oficialiai užbaigta 2018 metais, mokslininkai iki šiol kruopščiai analizuoja jo sukauptus duomenis – ir juose vis dar aptinka netikėtų atradimų. 

Naujausiame moksliniame straipsnyje pristatoma HD 137010 b – galimai uolinė egzoplaneta, kuri kol kas įvardijama kaip „kandidatė“, nes jos egzistavimą dar reikia patvirtinti papildomais stebėjimais.

Mokslininkų vertinimu, šios egzoplanetos orbitos periodas greičiausiai panašus į Žemės ir trunka apie vienerius metus. Be to, HD 137010 b padėtis gali būti ties išorine savo žvaigždės vadinamosios gyvybinės zonos riba – tai atstumas, kuriame, esant tinkamai atmosferai, planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo, laikomas pagrindine sąlyga Žemės tipo gyvybei.

Egzoplanetomis vadinamos aplink kitas žvaigždes skriejančios planetos, o HD 137010 b išsiskiria tuo, kad, žvelgiant iš Žemės perspektyvos, ji skrieja aplink pakankamai artimą ir ryškią į Saulę panašią žvaigždę. Tai suteikia mokslininkams galimybę atlikti išsamius tolesnius jos stebėjimus.

Šalta, bet intriguojanti 

Nepaisant panašumų į Žemę, tyrėjai įspėja, kad HD 137010 b gali būti labai šalta planeta – jos paviršiaus temperatūra gali siekti apie -68 °C, o tai yra šiek tiek šalčiau nei Marse. Tokį šalčio lygį lemia tai, kad planeta iš savo žvaigždės gauna mažiau nei trečdalį šilumos ir šviesos, kurią Žemė gauna iš Saulės.

Tačiau mokslininkai teigia, jog HD 137010 b galėtų būti vidutinio klimato ar net vandeninga planeta, jei jos atmosfera būtų tankesnė ir turtingesnė anglies dioksidu nei Žemės. Remiantis modeliavimu, HD 137010 b turi apie 40 proc. tikimybę patekti į „konservatyviąją“ gyvybinę zoną ir 51 proc. – į platesnę „optimistinę“ zoną, tačiau taip pat yra maždaug 50 proc. tikimybė, kad ji būtų už gyvybinės zonos ribų.

HD 137010 b atradimas paremtas vieninteliu tranzitu, kai ji praskriejo priešais savo žvaigždę tarsi miniatiūrinio užtemimo metu. Nors iš vieno tranzito mokslininkai galėjo apskaičiuoti planetos orbitos periodą, tokie reiškiniai vyksta labai retai, todėl HD 137010 b patvirtinimas gali būti sudėtingas. Galimybę tai padaryti suteiktų tolimesni NASA TESS arba Europos kosmoso agentūros CHEOPS palydovų stebėjimai, o jei jų neužtektų, papildomų duomenų gali tekti laukti iki naujos kartos teleskopų.