Astronomas Philas Plaitas atsakė, ar Saturno žiedus galima paversti geriamu vandeniu

Astronomas Philas Plaitas 2024-ųjų lapkritį dalyvavo nepriklausomo JAV žiniasklaidos kanalo „Po svetimais dangumis“ tinklalaidėje „Living On Earth“. Joje astronomas buvo kalbinamas apie savo naujausią populiariojo mokslo knygą „Po svetimais dangumis“. Ruošiantis šiai laidai, vienas iš prodiuserių jam pateikė klausimą, kuris taip sužavėjo P. Plaitą, kad šis nusprendė išsamiai jį ištirti. Klausimas skambėjo taip: ar galima išgerti Saturno žiedus?

Saturno žiedų struktūra

Pasak P. Plaito, į klausimą, ar galima išgerti Saturno žiedus, jis atsakė, kad teoriškai – taip, tačiau tai priklauso nuo aplinkybių.

Saturno žiedus pirmasis 1610 m. pastebėjo Galilėjus, tačiau iš pradžių jis manė, jog tai tarsi „ausys“ planetos šonuose. 

Vėliau paaiškėjo, kad tai ne vientisa struktūra, o žiedas, sudarytas iš daugybės mažų dalelių, judančių skirtingais greičiais. XIX amžiuje škotų fizikas Džeimsas Maksvelas įrodė, Saturno žiedus sudaro milijonai smulkių ledo gabalėlių.

Pagrindiniai Saturno žiedai žymimi raidėmis A, B, C ir D. Jie driekiasi apie 275 tūkst. kilometrų, tačiau yra labai ploni – vos apie 10 metrų storio. Didžiąją jų dalį sudaro vandens ledas, kai kur – beveik visiškai grynas. Ledo temperatūra siekia apie 190 °C, tačiau jį pašildžius būtų galima naudoti kaip geriamą vandenį.

Vis  dėlto žiedų lede yra ir priemaišų – pavyzdžiui, smulkių uolienų ar geležies dalelių. Nors jos nepavojingos, gali paveikti vandens skonį, todėl prieš vartojant tokį vandenį jį vertėtų prafiltruoti ar perbraukti magnetu.

Įmanoma išgauti geriamąjį vandenį

P. Plaito teigimu, Saturno žieduose be vandens ledo gali būti ir anglies pagrindu sudarytų teršalų – pavyzdžiui, policiklinių aromatinių junginių (PAH), kuriuos kosmose išskiria mirštančios žvaigždės. 

Viena iš galimų medžiagų – cianonaftalenas, laikomas kancerogenu, tačiau dar neaišku, ar jo tikrai yra žieduose ir ar jis pavojingas žmogui.

Todėl Saturno ledą reikėtų rinkti atsargiai. Švaresnis jis yra A ir B žieduose, o C ir D – labiau užteršti. 

Be to, žieduose gali pasitaikyti ir kitų ledo rūšių, pavyzdžiui, metano ar anglies dioksido. Pastarasis net galėtų suteikti vandeniui putojimo efektą.

Yra ir E žiedas, susidaręs iš Encelado geizerių išmetamo ledo. Nors jame taip pat daug vandens, yra ir silikatų bei amoniako, todėl jo gerti nepatartina.

P. Plaito teigimu, jei ledas būtų atsakingai surinktas ir išvalytas, Saturno žiedų ledu būtų įmanoma naudotis kaip geriamuoju vandeniu.

O kiek Saturne yra vandens?

Saturno žieduose slypi milžiniški vandens ištekliai – apie 1,5 × 10¹⁹ kilogramų. Tai prilygtų maždaug 10 kvintilijonų litrų vandens. Tokios atsargos visai žmonijai užtektų daugiau nei milijonui metų.

Kadangi vandens gabenimas iš Žemės labai brangus, ateityje keliaujant po Saulės sistemą Saturno žiedai galėtų tapti naudinga vandens stotele – dar ir su nepakartojamu vaizdu.