Dirbtinė mėsa gali sukelti depresijos epidemiją, atskleidžia naujas mokslinis tyrimas

Naujas tyrimas atskleidė, kad vartojant augalinius mėsos pakaitalus, pavyzdžiui, sojų dešrelės ar žirnių baltymų mėsos kukulius, gali padidėti depresijos ir uždegimų rizika.  

Depresijos rizika 42 proc. didesnė

Augalinės kilmės mėsos pakaitalai yra priskiriami prie itin apdorotų maisto produktų – tai pagrindinė priežastis, kodėl jie gali būti kenksmingi sveikatai.

Surėjaus universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai nustatė, kad vegetarams, vartojantiems šiuos mėsos pakaitalus, rizika susirgti depresija buvo net 42 proc. didesnė, lyginant su tais, kurie šių produktų nevartojo.

Tyrime buvo analizuojami Jungtinės Karalystės Biobanko duomenys. 

Nors nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų natrio, laisvojo cukraus, bendro cukraus ar sočiųjų riebalų rūgščių suvartojimo, pastebėta, kad vartojantieji augalinius mėsos pakaitalus turėjo aukštesnį kraujospūdį ir didesnį C reaktyvaus baltymo (CRP) lygį – uždegimų žymenį. 

Be to, jų apolipoproteino A, baltymo, susijusio su „geruoju“ DTL cholesteroliu, lygis buvo žemesnis.

Vis dėlto, tyrimas taip pat parodė, kad šių produktų vartojimas siejamas su 40 proc. mažesne dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) rizika.

Geras pasirinkimas norint pereiti prie vegetariškos mitybos

„Bendros išvados yra džiuginančios ir rodo, kad augalinės mėsos alternatyvos gali būti saugus pasirinkimas, jei jos yra bendros subalansuotos mitybos dalis“, – sakė vyriausiasis tyrimo autorius, Surėjaus universiteto Sveikatos mokslų mokyklos profesorius Nopharas Geifmanas.

Jis pabrėžė, kad itin apdorotos augalinės mėsos alternatyvos gali būti naudingas pasirinkimas žmonėms, siekiantiems veiksmingai pereiti prie vegetariškos mitybos.

Tačiau norint patvirtinti išvadas dėl augalinių mėsos pakaitalų bei nuotaikos ryšio, būtina atlikti tolesnius mokslinius tyrimus ir bandymus su įvairesnėmis gyventojų grupėmis.

Šis Surėjaus universiteto tyrimas turėjo tam tikrų apribojimų, nes buvo surinkti duomenys daugiausia iš baltaodžių Jungtinės Karalystės gyventojų, o informacija apie jų mitybą buvo surinkta tik tyrimo pradžioje, todėl nebuvo atsižvelgta į galimus pokyčius laikui bėgant.