Proveržis energetikoje: iš putplasčio atliekų bus galima gaminti elektrą

Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau kaip 25 mln. tonų vienkartinių polistireninio putplasčio pakuočių. Tačiau perdirbama tik nedidelė dalis, o didžioji dalis, atlikusi savo paskirtį, atsiduria sąvartynuose. Dabar mokslininkai sukūrė išradingą būdą perdirbti putplastį – jo statinę elektrą paverčiant naudingąja energija.

Kaip veikia naujoji technologija?

Šį išradimą sukūrė Australijos RMIT universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Latvijos Rygos technikos universitetu.

Pagrindinė naujovė – iš kelių polistireno sluoksnių pagaminti pleistrai, kurių kiekvienas sluoksnis yra maždaug dešimtadalio žmogaus plauko storio. Kai oras teka per šiuos pleistrus, susidaro statinė elektra, kurią galima surinkti ir panaudoti.

Atlikus laboratorinius bandymus paaiškėjo, kad pleistrai gali sukurti iki 230 V įtampą, kuri prilygsta įprastam buitiniam elektros energijos lygiui, nors ir mažesnės bendros galios.

Greitesni ir turbulentiškesni oro srautai taip pat gali padidinti šį skaičių, o padidinus polistireno sluoksnių skaičių galima padidinti energijos surinkimo pajėgumą.

Polistirenas – ilgaamžis ir patvarus

Tai pasiekti mokslininkams padėjo išskirtinis polistireno kaip medžiagos ilgaamžiškumas ir patvarumas – ironiška, kad būtent dėl šių priežasčių jis yra toks kenksmingas aplinkai.

Jie pažymi, kad nors ir tyrinėjo kitus vienkartinius plastikus, po ilgų eksperimentų polistirenas tapo geriausiu pretendentu.

Iš esmės būtent dėl tų savybių, dėl kurių polistirenas toks patvarus ir lėtai suyra sąvartynuose, šie elektrą generuojantys prietaisai gali patikimai veikti ilgą laiką ir nesuirti.

Tyrėjai pažymi, kad šiuos generatorius integravus į tokias sistemas kaip oro kondicionieriai, jų suvartojamos energijos kiekis galėtų sumažėti maždaug 5 %.

Jie taip pat mano, kad naudą galėtų gauti ir viešosios erdvės, pavyzdžiui, požeminės perėjos, kuriose atsitiktiniai oro trikdžiai būtų naudojami energijai gaminti ir vietiniams elektros tinklams palaikyti.

Tyrimas taip pat atskleidžia fundamentalias mokslo žinias apie statinę elektrą nanomastelyje – reiškinį, kurį stebime jau tūkstančius metų, tačiau iki galo nesuprantame tokio mažo mastelio.

„Išsiaiškinome, kaip priversti reformuoto polistireno vidų kontroliuojamai trintis vienas į kitą, kad visi krūviai trauktųsi ta pačia kryptimi ir susidarytų elektra.“ – sakė RMIT vyriausiasis tyrėjas daktaras Piteris Sherrell.

RMIT komanda, savo patirtį pavertusi patikimu išradimu ir netgi pateikusi laikinąją patento paraišką, dabar ieško komercinių partnerių, kurie padėtų industrializuoti ir išplėsti technologiją.