Kodėl taip sunku nustoti „skrolinti“? Įvardijo 3 priežastis

Naujas didelės apimties mokslinis tyrimas parodė, kad probleminį interneto naudojimą lemia trys pagrindiniai psichologiniai mechanizmai, kurie gali paaiškinti net iki 63,5 proc. šio elgesio simptomų. Tyrėjai analizavo 819 žmonių duomenis, atlikdami išsamius neurokognityvinius testus ir apklausas, o dalį dalyvių stebėjo dar šešis mėnesius. Rezultatai atskleidė, kad nuolatinį naršymą (angl. scroll) skatina emociniai, įpročių ir savikontrolės veiksniai, kurie veikia kartu ir gali lemti ilgalaikius įpročius.

Trys mechanizmai, kurie mus „pririša“ prie ekrano

Kaip skelbiama mokslo žurnale „Comprehensive Psychiatry“ publikuotame tyrime, probleminį interneto naudojimą lemia trys tarpusavyje susiję psichologiniai keliai, kurie paaiškina tiek dabartinį elgesį, tiek jo vystymąsi ateityje.

Pirmasis – emocinis arba „noriu pasijusti geriau“. Tyrėjai nustatė, kad žmonės dažnai naudoja internetą kaip būdą sumažinti stresą ar pabėgti nuo neigiamų emocijų. Tokiu atveju socialiniai tinklai ar kitas turinys veikia kaip greitas „atlygis“ – suteikia malonumą arba palengvėjimą, o tai skatina grįžti dar ir dar kartą.

Antrasis mechanizmas apibūdinamas kaip „turiu tai daryti“. Pasak mokslininkų, ilgainiui interneto naudojimas tampa automatizuotas – žmogus ima „skrolinti“ beveik nesąmoningai. Tyrimas rodo, kad toks elgesys susiformuoja per įpročius ir gali būti susijęs su noru išvengti nuobodulio ar neigiamų minčių.

Trečiasis kelias – „negaliu sustoti“. Jis susijęs su savikontrolės silpnėjimu. Mokslininkai pastebi, kad kai kuriems žmonėms tampa sunku nutraukti pradėtą veiklą, net jei jie supranta, kad reikėtų tai padaryti. Tai siejama su vykdomųjų funkcijų – sprendimų priėmimo ir impulsų kontrolės, sumažėjimu.

Visi jie veikia kartu

Mokslininkai teigia, kad svarbiausia šio tyrimo išvada – šie mechanizmai veikia kartu, o ne atskirai. Emocijos gali paskatinti pradėti naudotis internetu, įpročiai palaiko šį elgesį, o silpnesnė savikontrolė neleidžia sustoti.

Be to, tyrėjai nustatė, kad šie veiksniai gali prognozuoti probleminį interneto naudojimą ir ateityje – net po šešių mėnesių jie išlieka reikšmingi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kiekvienas telefono pranešimas gali atimti 7 sekundes jūsų dėmesio – štai kaip to išvengti

Tai rodo, kad nuolatinis „skrolinimas“ nėra vien paprastas įprotis ar valios trūkumas. Tai sudėtingas psichologinis procesas, kuriame susipina emocijos, smegenų veikla ir išmoktas elgesys – todėl jį sustabdyti gali būti gerokai sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pabaigai: į ką atkreipti dėmesį kasdienybėje

Nors tyrimas daugiausia aiškina priežastis, jo išvados leidžia pažvelgti ir į galimus sprendimus. Mokslininkų identifikuoti trys mechanizmai rodo, kad norint mažiau „skrolinti“, svarbu keisti ne vien įpročius, bet ir požiūrį į patį naudojimąsi internetu.

Pirmiausia, jei telefonas dažniausiai atsiranda rankoje tada, kai jaučiamas nuovargis, stresas ar nuobodulys, verta atkreipti dėmesį į šiuos momentus. Tai signalas, kad internetas naudojamas kaip emocinis „greitas sprendimas“. Tokiais atvejais gali padėti paprasti alternatyvūs veiksmai – trumpas atsitraukimas, fizinis judėjimas ar sąmoningas dėmesio nukreipimas kitur.

Antra, svarbų vaidmenį atlieka įpročiai. Kadangi dalis naršymas vyksta automatiškai, net nepastebint, naudinga keisti kasdienę aplinką: riboti pranešimus, perkelti dažniausiai naudojamas programėles iš pagrindinio ekrano ar nustatyti aiškesnes naudojimosi ribas. Tokie sprendimai padeda sumažinti impulsyvų telefono tikrinimą.

Trečia, kai problema tampa gebėjimas sustoti, gali prireikti sąmoningų ribų. Pavyzdžiui, iš anksto nusistatyti laiką, kiek bus naudojamasi telefonu, arba pasitelkti skaitmeninius įrankius, kurie primena apie viršytą laiką. Tai leidžia sustiprinti savikontrolę, kuri, kaip rodo tyrimas, yra viena iš silpniausių grandžių .

Apibendrinant, efektyviausias būdas mažinti nuolatinį buvimą internete ir socialinių tinklų platformose yra ne vienas konkretus sprendimas, o kelių mažų pokyčių derinys. Supratus, kas skatina šį elgesį – emocijos, įpročiai ar savikontrolė, tampa lengviau pasirinkti ir tinkamiausią būdą jį keisti.