Lietuvos vėliavėlė žyminti šalies vietą Europos žemėlapyje. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock
Ilgai ignoruoti silikonų junginiai ore paplitę labiau nei manyta: aptikti ir Lietuvoje
TRUMPAI
- • Tyrimas nustatė, kad metilo siloksanai ore randami plačiau nei manyta, įskaitant ir Lietuvą.
- • Jie sudaro reikšmingą dalį atmosferos dalelių ir daugeliu atvejų gali būti susiję su transporto emisijomis.
- • Mokslininkai įspėja, kad žmonės juos nuolat įkvepia, tačiau jų poveikis sveikatai dar nėra aiškus.
Išanalizavus oro mėginius Lietuvoje, Nyderlanduose ir Brazilijoje, mokslininkai nustatė, kad silikonų pagrindu sukurti junginiai – metilo siloksanai (angl. methylsiloxanes), atmosferoje yra gerokai labiau paplitę, nei manyta iki šiol. Tyrimas rodo, kad šios medžiagos sudaro net iki 4,3 proc. visų organinių aerozolių ore, o jų kiekis gali būti tūkstančius kartų didesnis nei kitų sintetinių teršalų, tokių kaip amžinieji chemikalai (PFAS). Gauti duomenys leidžia manyti, kad žmonės šiuos junginius nuolat įkvepia, nors jų poveikis sveikatai dar nėra aiškus, skelbia Utrechto ir Groningeno universitetų tyrimas, publikuotas žurnale „Atmospheric Chemistry and Physics“.
Aptikti reikšmingi kiekiai skirtingose aplinkose
Kaip nurodoma balandžio 16 dieną paskelbtame Utrechto universiteto (Nyderlandai) pranešime, tyrėjai nustatė, kad didelės molekulinės masės metilo siloksanai, naudojami pramonėje, transporte, kosmetikoje ir buitinėse priemonėse, gali būti aptinkami įvairiose aplinkose – ne tik šalia intensyvaus eismo, bet ir kaimo bei miškų teritorijose. Į tyrimą buvo įtrauktos trys šalys – Lietuva, Nyderlandai ir Brazilija, siekiant įvertinti skirtingų klimato ir ekonominių regionų situaciją.
Didžiausios šių junginių koncentracijos užfiksuotos didmiesčiuose. Pavyzdžiui, San Paule jos siekė apie 98 nanogramus kubiniame metre oro. Tuo metu mažiausi kiekiai nustatyti miškingose vietovėse – Lietuvoje, Rugšteliškyje (Utenos r.), išmatuota apie 0,9 nanogramo kubiniame metre. Nyderlandų kaimiškoje vietovėje Cabauw koncentracija siekė apie 2 nanogramus kubiniame metre.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, šie rezultatai rodo, kad nors didžiausia tarša fiksuojama urbanizuotose teritorijose, šie junginiai nėra lokalūs – jų randama net ir atokiose vietovėse, kur tiesioginių taršos šaltinių beveik nėra. Tą įrodo būtent Lietuvos atvejis.
Kiekiai pranoko kitus sintetinius teršalus
Tyrėjų teigimu, atlikta analizė atskleidžia netikėtą šių junginių mastą. Metilo siloksanai gali sudaryti iki kelių procentų visų organinių aerozolių, o tai laikoma neįprastai dideliu rodikliu, lyginant su kitomis žmogaus sukurtomis medžiagomis.
Mokslininkų teigimu, tai reiškia, kad metilo siloksanai gali būti vieni iš labiausiai paplitusių sintetinių junginių ore, nors iki šiol jiems buvo skiriama gerokai mažiau dėmesio.
Pagrindinis šaltinis – transportas
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė aptiktų šių junginių gali būti susiję su transporto emisijomis. Skirtingai nei manyta anksčiau, reikšminga jų dalis į atmosferą patenka ne iš kosmetikos ar buitinės chemijos, o iš variklių alyvos.

Pasak tyrėjų, veikiant aukštai temperatūrai, dalis alyvos patenka į degimo kamerą ir nėra visiškai sudeginama. Dėl didelio cheminio stabilumo metilo siloksanai išlieka nepakitę ir su išmetamosiomis dujomis patenka į aplinką.
TAIP PAT SKAITYKITE: Europa skaičiuoja milijonus transporto triukšmo paveiktų gyventojų: Lietuvai – „tylaus“ kampelio titulas
Gali keliauti dideliais atstumais
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad šių junginių koncentracija atmosferoje mažėja gerokai lėčiau nei kitų organinių medžiagų. Tai rodo, kad jie yra atsparūs aplinkos poveikiui ir gali būti pernešami dideliais atstumais.
Dėl šios priežasties metilo siloksanai aptinkami net tose vietovėse, kur nėra akivaizdžių taršos šaltinių, įskaitant ir miškingas teritorijas Lietuvoje.
Poveikis sveikatai dar neaiškus
Nors šių junginių paplitimas yra akivaizdus, jų poveikis žmogaus sveikatai kol kas nėra aiškiai nustatytas. Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žmonės juos nuolat įkvepia, o bendra paros dozė gali būti didesnė nei kitų geriau žinomų sintetinių teršalų, tokių kaip mikroplastikai ar PFAS.
Be to, šios medžiagos gali turėti įtakos ir klimato procesams – jos keičia aerozolių savybes, o tai gali paveikti debesų formavimąsi ir atmosferos dinamiką.
Tai reiškia, kad šie junginiai gali būti nuolatinė, tačiau iki šiol nepakankamai įvertinta mūsų kvėpuojamo oro dalis. Dėl šių priežasčių mokslininkai pabrėžia būtinybę skubiai įvertinti metilo siloksanų poveikį tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Prieš 66 metus fizikas išpranašavo „pasaulio pabaigą“ 2026 m.: ką apie tai sako ekspertai
2Garsiosios Baba Vangos pranašystės: štai ką numatė 2026-iesiems
3Dvi juodosios skylės artėja prie susidūrimo: kas įvyks po jo
4Šie įpročiai gali sumažinti Alzheimerio riziką beveik 40 proc., rodo tyrimas
5Etikos dilema: žuvus sūnui, šeima nuslėpė jo mirtį nuo motinos, sukūrusi DI kloną
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.