Ši technologija iš esmės gali pakeisti interneto saugumą – ir ji ką tik laimėjo 2026 m. Turingo premiją

Kvantinės kriptografijos proveržis, leidžiantis perduoti duomenis taip, kad bet koks perėmimas būtų iš karto aptinkamas, įvertintas 2026 metų Turingo premija. Kompiuterijos asociacija „Association for Computing Machinery“ kovo 18 dieną paskelbė, kad apdovanojimas skirtas Charles H. Bennettui ir Gilles Brassardui už fundamentalius darbus, kurie tapo šiuolaikinio saugaus ryšio pagrindu. Ši technologija jau naudojama praktikoje ir laikoma vienu patikimiausių būdų apsaugoti informaciją augant kibernetinėms grėsmėms visame pasaulyje.

Paskirta prestižinė premija

JAV fiziko ir Kanados kompiuterių mokslininko sukurta technologija šiandien vadinama kvantine kriptografija, o jos ištakos siekia 1984 metus. Tačiau, pasak „Association for Computing Machinery“ pranešimo, Turingo apdovanojimas mokslininkams skirtas už „iš naujo apibrėžtą saugią komunikaciją ir skaičiavimą“. Premijos vertė siekia beveik 1 mln. eurų – ją kasmet finansuoja „Google“.

C. H. Bennettas ir G. Brassardas yra pripažįstami kaip kvantinės informacijos mokslo srities pradininkai. Ši sritis kvantinius procesus apibrėžia ne kaip matematines savybes, bet kaip tam tikrus išteklius informacijos apdorojimui bei perdavimui.

Mokslininkai dar 1984 metais pristatė pirmąjį kvantinės kriptografijos protokolą, dabar geriau žinomą santrumpa BB84.

Pasiekimų yra daugiau

Kaip nurodo kompiuterijos asociacija, be šio proveržio, jų darbai apima ir kitus svarbius kvantinės informacijos pasiekimus. 1993 metais jie prisidėjo prie kvantinės teleportacijos koncepcijos sukūrimo, kuri parodė, kad kvantinė informacija gali būti perduodama tarp nutolusių taškų naudojant vadinamąjį susietumą (angl. entanglement). Šis atradimas 2022 metais buvo įvertintas Nobelio fizikos premija.

Vėliau jų tyrimai apie susietumo stiprinimą (distiliavimą) tapo svarbiu žingsniu kuriant kvantinius tinklus ir būsimą kvantinį internetą.

Kodėl ši technologija laikoma lūžiu

BB84 protokolas parodė, kad įmanoma sukurti šifravimo raktą, kurio saugumas nepriklauso nuo sudėtingų matematinių uždavinių. Vietoje to jis remiasi kvantinės fizikos dėsniais.

Esminis principas paprastas, bet revoliucinis: kvantinės informacijos neįmanoma nukopijuoti ar išmatuoti nepakeičiant jos būsenos. Tai reiškia, kad bet koks bandymas pasiekti komunikacijos elementus automatiškai palieka pėdsakus. Paprastai tariant, ši technologija leidžia sukurti ryšį, kurio neįmanoma slapta stebėti.

Tai visiškai skiriasi nuo šiandien naudojamų šifravimo metodų, kurie remiasi prielaida, kad tam tikrų matematinių problemų išspręsti praktiškai neįmanoma. Atsiradus galingiems kvantiniams kompiuteriams, teoriškai, ši prielaida gali nebegalioti.

Pastaraisiais metais mokslas vis daugiau dėmesio skiria šiai sričiai, pritardamas idėjai, kad kvantiniai kompiuteriai atvers naują pažangos etapą.

Ši technologija pamažu jau testuojama – apimant šviesolaidinius tinklus, palydovinį ryšį, taip pat yra bandomųjų kvantinių tinklų projektų.

Reikšmė vartotojams

Ekspertų teigimu, tokie sprendimai keistų požiūrį į pasitikėjimą internetu ir įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

Todėl praktiniu lygmeniu ši technologija reiškia tai, kad ateityje bankiniai duomenys, asmeninės žinutės ar net valstybės paslaptys galėtų būti apsaugotos taip, kad jų niekada nepavyktų pavogti.

Daugiau šia tema skaitykite: Kvantiniai kompiuteriai: kas tai ir kam jų reikia?