Tarptautinis tyrimas su Lietuvos mokiniais atskleidė, kaip draugai formuoja paauglių elgesį mokykloje

Kovo 2 d. Floridos Atlanto universitetas, bendradarbiaudamas su Mykolo Romerio universitetu, pristatė kiek anksčiau publikuoto tyrimo rezultatus, kuriame tirti moksleivių socialiniai ryšiai, jų reikšmė emocinei savijautai bei kasdieniam elgesiui mokykloje. Mokslininkai analizavo, kaip artimiausi draugai ir populiarūs klasės bendraamžiai veikia skirtingas paauglių gyvenimo sritis – nuo mokymosi motyvacijos iki elgesio, susijusio su įvaizdžiu ir pripažinimo siekiu. Rezultatai rodo, kad skirtingi socialiniai vaidmenys daro nevienodą poveikį.

Tyrė daugiau nei 500 Lietuvos paauglių

JAV mokslininkai stebėjo paauglių socialinius ryšius pereinamuoju laikotarpiu iš vaikystės į paauglystę ir vertino, kaip skirtingos bendraamžių grupės susijusios su elgesio pokyčiais.

Tyrime, kurio rezultatai vasario 6 d. buvo paskelbti tarptautiniame žurnale „Development and Psychopathology“, dalyvavo 543 mokiniai (268 mergaitės ir 275 berniukai), besimokantys 5–8 klasėse trijose Lietuvos valstybinėse progimnazijose. Dalyvių amžius siekė nuo 10 iki 14 metų, o dauguma jų buvo lietuvių tautybės.

Duomenys buvo renkami du kartus per vienerius mokslo metus – rudenį ir žiemą, maždaug trijų mėnesių intervalu. Mokiniai pildė klausimynus apie savo emocinę savijautą, elgesio sunkumus, socialinių tinklų naudojimą bei su kūno svoriu ar išvaizda susijusius rūpesčius.

Populiarumas klasėje buvo vertinamas pačių moksleivių – mokiniai patys nurodė, kurie klasės draugai, jų nuomone, yra populiariausi. Artimiausi draugai taip pat buvo nustatyti pagal pačių paauglių įvardytus pasirinkimus.

Artimiausi draugai stipriau veikia emocijas ir mokymąsi

Analizė parodė, kad artimiausi draugai turi didesnę reikšmę emociniams ir vidiniams paauglių išgyvenimams nei populiarūs klasės mokiniai. Kai į modelį buvo įtraukti abu veiksniai – ir draugai, ir populiarumo normos, paaiškėjo, kad būtent geriausi draugai labiau susiję su emociniais sunkumais, emocijų supratimo stoka bei probleminiu elgesiu.

Vyresnių paauglių grupėje artimiausi draugai taip pat buvo susiję su akademiniais pasiekimais. Mokslininkų teigimu, tai rodo, kad mokymosi rezultatai ir motyvacija gali būti stipriau paveikiami artimų santykių nei bendros klasės nuotaikos ar populiaresnių vaikų elgesio.

Populiarūs mokiniai labiau veikia išorinį elgesį

Visgi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad populiarūs klasės mokiniai labiau keičia tai, kas yra matoma iš šalies. Pavyzdžiui, kaip dažnai paaugliai naudojasi socialiniais tinklais ar kokį įvaizdį siekia sukurti tarp bendraamžių.

Anot tyrėjų, jei klasėje „madinga“ būti aktyviam socialiniuose tinkluose ar tam tikru būdu save pristatyti, kiti mokiniai dažniau linkę tai perimti.

Vyresnių paauglių grupėje taip pat pastebėta, kad populiarumo normos buvo susijusios su didesniu susirūpinimu išvaizda ar kūno svoriu. Tai reiškia, kad „aukštą statusą“ turintys mokiniai gali formuoti standartus, kaip „reikia“ atrodyti ar elgtis, kad būtum priimtas.

Taigi, skirtingai nei artimi draugai, kurie labiau veikia emocijas ir mokymąsi, populiarūs mokiniai labiau formuoja tai, kas matoma viešai – įvaizdį ir elgesį prieš kitus.

Kodėl tai svarbu tėvams ir mokykloms Lietuvoje?

Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų darbų, kuriame artimiausių draugų ir populiarumo pagrindu susiformavusių klasės normų įtaka buvo analizuojama vienu metu, atskiriant jų poveikį skirtingoms elgesio sritims. Tai leidžia aiškiau suprasti, kad bendraamžių spaudimas nėra vienalytis reiškinys – skirtingi socialiniai ryšiai veikia skirtingus paauglio gyvenimo aspektus.

Praktikoje tai reiškia, kad pastebėjus emocinės savijautos ar mokymosi motyvacijos pokyčius, verta atkreipti dėmesį į artimiausių draugų ratą. Jei paauglys tampa uždaresnis, praranda susidomėjimą pamokomis ar susiduria su elgesio sunkumais, didesnį pokytį gali lemti ne visa klasė, o vienas ar keli artimi bendraamžiai.

Tuo metu staigūs pokyčiai išvaizdos vertinime, didesnis susirūpinimas kūno svoriu ar aktyvumo šuolis socialiniuose tinkluose gali būti labiau susiję su klasėje vyraujančiomis statuso normomis. Kitaip tariant, tai, kas „madinga“ tarp populiariausių mokinių, gali tapti elgesio standartu platesnei grupei.

Tuo tarpu mokykloms šios išvados svarbios planuojant prevencines programas ir socialinio emocinio ugdymo veiklas. Supratus, kad emociniai sunkumai dažniau plinta per artimus ryšius, o įvaizdžio normos – per statusą, galima tiksliau taikyti pagalbą ir stiprinti pozityvią klasės kultūrą.

Daugiau šia tema skaitykite: Lietuvos jaunimas pamėgo dirbtinį intelektą – lenkia ES vidurkį