Investuotojas pristatė DI scenarijų 2028-iesiems: prognozuojamas darbo rinkos sukrėtimas

Vasario 22 d. investuotojas ir technologijų verslininkas Alapas Shahas kartu su finansinių tyrimų bendrove „Citrini Research“ paskelbė scenarijų, kuriame prognozuojama, kad iki 2028 m. dirbtinis intelektas (DI) gali sukelti reikšmingus darbo rinkos ir ekonomikos sukrėtimus. Autoriai scenarijų pristato kaip hipotetinį modelį, skirtą įvertinti galimas ekonomines pasekmes, jei DI technologijos vystytųsi ypač greitai.

Numanoma krizė prasidėtų nuo darbo vietų

Pastaraisiais metais diskusijos dėl DI reikšmės darbo rinkai vis auga, o tuo pačiu stebime ir vis spartesnę automatizaciją įmonių veiklose. Pokyčius būtent šia kryptimi patvirtina ir investuotojo paskelbta ataskaita „Citrini Research“ svetainėje.

Scenarijuje ši situacija vadinama „globalia intelekto krize“ – laikotarpiu, kai DI tampa pigesnis ir efektyvesnis už žmogaus darbą daugelyje sričių, o tai įvyksta vos per dvejus metus. Autorių teigimu, sparčiai pigėjantis skaitmeninis intelektas gali iš esmės pakeisti dabartinį darbo rinkos modelį.

Aprašytame scenarijuje 2028 m. birželio 30 dienai teigiama, kad įmonės gali vis sparčiau keisti darbuotojus DI sprendimais – DI agentais, siekdamos mažinti kaštus ir didinti produktyvumą. Pirmiausia pokyčiai galėtų paliesti aukštos kvalifikacijos specialistus – programuotojus, analitikus, rinkodaros ar finansų darbuotojus.

Autorių teigimu, spartus automatizavimas gali sukelti vadinamąjį uždarą ciklą: mažėjant darbo vietų skaičiui, gyventojų pajamos kristų, o tai mažintų vartojimą. Tuo pat metu įmonės vis dažniau rinktųsi DI, nes jis taptų pigesnis už darbuotojus, o tai dar labiau spartintų pokyčius darbo rinkoje.

Ekonomika gali augti be žmonių pajamų

Hipotetinėje prognozėje pristatoma ir „vaiduoklių ekonomikos“ idėja. Ji reiškia situaciją, kai bendrasis vidaus produktas gali augti dėl didesnio DI produktyvumo.

Tokiu atveju ekonomika formaliai plėstųsi, bet vis daugiau žmonių galėtų susidurti su darbo nestabilumu arba mažėjančiomis pajamomis, o tai ilgainiui galėtų silpninti vartojimą ir stabdyti ekonomikos augimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Rekordas: 2025 metais DI sprendimus naudojančių įmonių skaičius Lietuvoje pasiekė 21,3 proc.

Scenarijus sukėlė diskusijas finansų rinkose

Šis scenarijus sulaukė didelio dėmesio technologijų ir finansų sektoriuje, nes parodė, kokio masto pokyčius galėtų sukelti DI. Scenarijuje aprašoma, kad technologijų optimizmo laikotarpiui pasibaigus akcijų rinkos galėtų smarkiai kristi – viename pavyzdyje akcijų indeksai būtų smukę beveik 40 procentų.

Nors tai tik hipotetinė analizė, ji paskatino diskusijas apie darbo rinkos ateitį ir galimas ekonomines rizikas artimiausiais metais.

Pastaruoju metu investuotojų nerimas dėl DI poveikio ekonomikai jau atsispindėjo ir rinkose.

Kaip anksčiau rašėme, DI bendrovių akcijos pastaruoju metu patyrė ryškesnius svyravimus, o technologijų sektoriaus rinkos vertė trumpam sumažėjo daugiau nei trilijonu JAV dolerių.

Plačiau apie tai: Dirbtinio intelekto rinka smuko – „išgaravo“ virš trilijono JAV dolerių: kas vyksta?