Senatvėje griuvimai gali baigtis tragiškai: JK mokslininkas sukūrė išmanų vidpadį, galintį numatyti riziką

Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto mokslininkas vasario 18 d. pristatė išmanų batų vidpadį su 253 slėgio jutikliais, galintį įvertinti žmogaus griuvimo riziką dar prieš pasirodant aiškiems simptomams. Sistema nuolat matuoja eiseną ir pusiausvyrą, o duomenis analizuoja programinė įranga telefone. Tyrėjas teigia, kad technologija gali padėti laiku pastebėti judėjimo sutrikimus vyresniame amžiuje ir sumažinti traumų tikimybę namuose.

Inovacija senjorams

Bristolio universiteto elektrotechnikos laboratorijoje dr. Jiayang Li sukūrė vidpadį su tankiai išdėstytais mikrojutikliais, registruojančiais kiekvieną pėdos kontaktą su žeme. Čia kiekvienas žingsnis paverčiamas skaitmeniniais duomenimis – susidaro detalus spaudimo žemėlapis, parodantis, kaip žmogus iš tikrųjų juda kasdienybėje, o ne tik per trumpą vizitą gydymo įstaigoje.

Mokslininkas paviešintame universiteto pranešime pasakoja, kad idėja kilo pastebėjus, jog jo vyresnio amžiaus mentorius pradėjo svirduliuoti, nors pats to beveik nejautė. Tokie pokyčiai dažnai laikomi natūralia senėjimo dalimi, tačiau būtent jie dažniausiai būna pirmas ženklas prieš griuvimą.

Skirtingai nei ligoninėse naudojamos platformos, kurios matuoja eiseną tik kelias minutes, šis vidpadis veikia nuolat – baterija tarnauja apie tris mėnesius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip eiti ledu be traumų – šie fizikos dėsniai gali išgelbėti gyvybę

Ką matuoja vidpadis

Vidpadis renka ne vien žingsnių skaičių. Sistema analizuoja:

• svorio pasiskirstymą pėdoje
• žingsnio ilgį ir simetriją
• kūno svyravimus
• stabilumo pokyčius

Tuomet surinkti duomenys siunčiami į programėlę telefone ar kompiuteryje, kur algoritmai apskaičiuoja griuvimo rizikos rodiklį. Jei jis pradeda blogėti, naudotojas ar artimieji gali gauti įspėjimą.

Tyrimo reikšmė visuomenei

Griuvimai yra viena dažniausių senjorų traumų priežasčių, dažnai lemiančių lūžius ir savarankiškumo praradimą. Problema ta, kad iki šiol medicina dažniausiai reaguodavo jau po įvykio.

Nuolatinė eisenos stebėsena leistų pereiti prie prevencijos. Pastebėjus blogėjančią pusiausvyrą galima anksčiau pradėti reikalingą gydymą.

Toliau mokslininkas planuoja atlikti oficialų klinikinį bandymą su didesne ir įvairesne žmonių grupe. Praeitais metais mokslinių straipsnių talpykloje „arXiv“ paskelbto tyrimo rezultatai, įrodę technologijos veiksmingumą, vasario 18  d. buvo pristatyti prestižinėje IEEE Tarptautinėje mikroschemų konferencijoje (ISSCC), dar vadinamoje lustų olimpiada, kur naujus sprendimus vertina didžiausių technologijų bendrovių inžinieriai.

Tai ne pirmasis kartas, kai mokslininkai sutelkia dėmesį į mobilumo galimybes. Kaip jau rašėme, anksčiau buvo pristatytas vidpadis, papildytas dirbtinio intelekto funkcijomis ir taip pat galintis stebėti traumų riziką bei atsigavimo po jų procesą. Panašių inovacinių sprendimų yra pristačiusi ir „Nike“, eksperimentuodama su automatiškai prie pėdos prisitaikančia avalyne.