Eksperimentas, kuris pakeitė mokslą: kaip buvo atrasti rentgeno spinduliai

19-ojo amžiaus pabaigoje mokslininkų pasaulis buvo kupinas eksperimentų su elektromagnetinėmis dalelėmis ir spinduliais, tačiau niekas nenuspėjo to, kas netrukus įvyko laboratorijoje Vokietijoje. Ten 1895 m. vokiečių fizikas Vilhelmas Konradas Rentgenas atrado visiškai naują spindulių rūšį. Šis atradimas ne tik pakeitė fizikos mokslo kryptis, bet ir atvėrė medicinai naują diagnostikos erą.

Ne taip, kaip planavo

Vilhelmas Rentgenas tuo metu tyrinėjo tai, ką fizikai vadino katodinių spindulių poveikiu vakuuminiuose vamzdeliuose. Tokie prietaisai buvo naudojami eksperimentuose su elektra ir šviesa. O jis bandė pakartoti vieną iš jau atliktų eksperimentų.

Iš pradžių V. Rentgenas apvyniojo katodinio spinduliavimo vamzdelį juodu kartonu, kad užblokuotų bet kokią matomą šviesą iš viduje veikiančių reiškinių. Netikėtai jis pastebėjo, kad ant netoliese esančio stalo padėtas fluorescencinis popierius, padengtas specialia medžiaga (bario platino cianidu), pradėjo švytėti, nors vamzdelis buvo visiškai uždengtas.

Kadangi kartonas turėjo blokuoti bet kokią šviesą ar spindulius, toks švytėjimas reiškė, jog iš vamzdelio sklinda visiškai nauji, nematomi spinduliai, galintys prasiskverbti pro kartoną ir kitas medžiagas, kurių įprasta šviesa negali įveikti.

Pirmoji rentgeno nuotrauka

Detaliai tyrinėjant šį reiškinį, fizikas patikrino ir atrado, kad rentgeno spinduliai sąveikauja su fotografinėmis plokštelėmis. Pirmuosiuose bandymuose buvo ir žmonių rankos, kurios buvo apšviestos naujaisiais spinduliais.

Pirmoji tokia nuotrauka buvo padaryta V. Rentgeno žmonos rankos, kur gerai matėsi kaulai ir jos vestuvinis žiedas.

Proveržis moksle ir medicinoje

Netrukus vyras savo atradimus pristatė fizikos ir medicinos draugijai. Buvo greitai suprasta, kad tai iš tiesų yra radikalus proveržis, kuris ateityje turės didžiulę reikšmę.

Taip ir įvyko – per keletą metų rentgeno spindulių technologija iš laboratorijos persikėlė į ligonines visame pasaulyje. Gydytojai galėjo matyti lūžusius kaulus ar vidaus organų struktūras, nepažeidžiant kūno. Ir tai iš esmės pakeitė medicininę diagnostiką – rentgeno skenavimas tapo standartine praktika ir vienu svarbių šiandien naudojamų įrankių.

1901 m. V. Rentgenas buvo apdovanotas pirmąją Nobelio fizikos premija už šį atradimą.

DAUGIAU SKAITYKITE: Iš istorijos: pirmasis pasaulyje nešiojamas kompiuteris svėrė 11 kg ir turėjo vos įžiūrimą ekraną