Veneros paviršius iš arti: šios šešios 1975-1982 m. užfiksuotos nuotraukos yra viskas ką turime

1975 ir 1982 metais keturios Sovietų Sąjungos „Venera“ misijos pirmą ir iki šiol paskutinį kartą užfiksavo Veneros paviršių. Šie zondai užfiksavo unikalias panoramines nuotraukas, atskleidusias ekstremalias planetos sąlygas.

Kontekstas ir svarba

Venera laikoma vienu sudėtingiausių objektų tyrimams Saulės sistemoje – jos paviršiuje tvyro kaitra, viršijanti 450 °C, o atmosferos slėgis siekia apie 90 kartų didesnę reikšmę nei Žemėje. Šios sąlygos greitai sunaikina bet kokią techniką, todėl tiesioginiai duomenys iš planetos paviršiaus yra itin reti.

„Venera“ programa tapo išimtimi: būtent ji pateikė vienintelius žmogaus istorijoje vaizdus iš Veneros paviršiaus. Tokia informacija leidžia mokslininkams vertinti, kaip evoliucionavo planeta, kuri, manoma, kadaise galėjo būti panašesnė į Žemę.

Detalės ir faktai

1975 m. į Veneros paviršių sėkmingai nusileido zondai „Venera 9“ ir „Venera 10“. Jie pirmą kartą istorijoje perdavė vaizdus iš kitos planetos paviršiaus. Aparatai skenavo aplinką segmentais, taip sukurdami panoramines nuotraukas, kuriose matyti akmenuota, suskilinėjusi žemė ir gelsvas dangaus fonas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Įspūdingas reginys: mokslininkas užfiksavo meteorų smūgį į Mėnulį

1982 m. misijos „Venera 13“ ir „Venera 14“ šią informaciją papildė spalvotomis panoramomis. Jos atskleidė detalesnę uolienų struktūrą, ryškesnes paviršiaus tekstūras ir atmosferos spalvų pasiskirstymą. Kiekviena misija išgyveno ilgiau, nei buvo sukurta – įrangą pradėjus lydyti ir deformuoti, ji vis tiek suspėjo perduoti reikšmingus duomenis. Visos panoramos buvo atkurtos naudojant Rusijos mokslų akademijos duomenis, prie rekonstrukcijų ilgą laiką dirbo amerikiečių mokslininkas Tedas Strykas.

Šeši pagrindiniai panoraminiai vaizdai, kurie žinomi šiandien, buvo užfiksuoti būtent šių keturių zondų. „Venera 9“ ir „Venera 10“ pateikė nespalvotas panoramas, o „Venera 13“ ir „Venera 14“ – po dvi spalvotas panoramas iš priekinių ir galinių kamerų.

Pasekmės

Šių misijų duomenys išlieka vieninteliu tiesioginiu Veneros paviršiaus informacijos šaltiniu. Jie padeda vertinti planetos geologinę istoriją, paviršiaus sudėtį ir galimus klimato pokyčius praeityje. Kadangi nuo 1982 metų į Veneros paviršių nenusileido nė vienas zondas, šios panoramos tebėra kertinis atskaitos taškas planuojant naujas misijas ir vertinant planetos tyrimų perspektyvas.

Veneros paviršių fiksavusios sovietų misijos „Venera 9“, „Venera 10“, „Venera 13“ ir „Venera 14“ pateikė vienintelius žmonijos istorijoje šios planetos vaizdus. Jie atskleidė sudėtingą reljefą, gelsvą atmosferą ir ekstremalias sąlygas, kurios iki šiol riboja tyrimus. Ši informacija išlieka aktuali, nes ji yra unikali ir būtina ateities Veneros tyrimų planavimui.

Vienintelės Veneros paviršiaus nuotraukos

Visas nuotraukas galite pamatyti vaizdo įraše žemiau, arba paspaudę nuorodą į mokslininko Tedo Stryko Veneros galeriją čia.

JUMS GALI PATIKTI: VIENINTELIS LIETUVIŲ KILMĖS NASA ASTRONAUTAS – KAROLIS JOSEPH BOBKO (mini dokumentika)