Proverzis regejimo industrijoje sukurtas implantas kuris mokosi is smegenu
Proveržis regėjimo industrijoje: sukurtas implantas, kuris „mokosi“ iš smegenų
TRUMPAI
- • Sukurtas smegenų implantas, kuris ne tik siunčia signalus į regos žievę, bet ir gauna atgalinį ryšį iš neuronų.
- • Naujoji technologija veikia „uždaro ciklo“ principu, todėl regos pojūtis tampa stabilesnis.
- • Mokslininkai pripažįsta, kad siekiama sugrąžinti funkcinį regėjimą, o ne įprastą matymą.
Mokslininkai žengė dar vieną svarbų žingsnį atkuriant funkcinį regėjimą akliesiems. Jie kuria naujos kartos implantą, kuris ne tik perduoda vaizdo signalus į smegenis, bet ir gauna atgalinį ryšį. Tikimasi, kad ateityje tokia dvikryptė sąveika iš esmės priartins prie natūralesnio regėjimo pojūčio sugrąžinimo pacientams, kai šie iš tiesų supras ar mato tik blyksnį, ar realų pasaulį
Pažangesnė technologija
Ispanijos mokslininkai sukūrė regos implanto technologiją, kuri abipusiai „bendrauja“ su smegenimis. Pasak jų, tai yra vienas didžiausių žingsnių atkuriant funkcinį regėjimą.
Skirtingai nuo ankstesnių regos implantų, šis prietaisas realiuoju laiku prisitaiko prie neuronų aktyvumo, leisdamas sistemai ir smegenims „mokytis“ vieniems iš kitų. Tai reiškia, kad žmogus pradeda matyti tam tikras formas, judesį ir kt., nes smegenys apdoroja vizualinę informaciją kaip tai vyksta įprasto matymo metu, o ne sukuriama dirbtinė regos imitacija.
Natūralesnis regėjimas
Implanto sistema vietoj akies tinklainės naudoja mažą išorinę kamerą, įmontuotą į įprastai atrodančius akinius, kad pakeistų šios funkciją. Ji užfiksuoja vaizdą, informacija apdorojama elektroniniu būdu ir paverčiama elektrinių impulsų modeliais, kurie siunčiami į smegenis.
Tuo tarpu smegenyse implantuojamas mažytis, 4 mm pločio lustas.
Iki šiol sistemos buvo vienkryptės ir signalas buvo perduodamas smegenims, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kaip neuronai į jį sureagavo. Dažnai tai lemdavo ribotą regos pojūtį – tik šviesos blyksnius, o kokybė greitai kisdavo ir ne visada leisdavo matyti žmonėms tai, ką matė vakar.
Pasak mokslininkų, neuronų įtraukimas yra svarbus, nes smegenys pasižymi neuroplastiškumu. Mokslininkai tai vadina „uždaro ciklo“ principu, kai įrenginys mokosi iš smegenų atsako ir realiu laiku keičia siunčiamus impulsus.
Dvikryptis ryšys suteikia galimybę regos pojūtį paversti stabilesnį, aiškesnį ir artimesnį tikram matymui. Iš tiesų pamatyti tam tikras formas ir net perskaityti raides.
Yra ribotumų
Visgi tyrėjai pripažįsta, kad šių technologijų tikslas nėra aštraus regėjimo atkūrimas, tačiau tik funkcinis matymas, leidžiantis identifikuoti pagrindinius elementus.
Taip pat svarbi sąlyga yra ta, kad tokie implantai galimi tik tiems, kurie anksčiau matė, bet prarado šią galimybę. Tokiomis sąlygomis smegenys išsaugo gebėjimą apdoroti regos informaciją, todėl implantas tik taip gali perduoti elektrinius signalus, kad smegenys suprastų vaizdą.
Kol kas technologija yra ikiklinikinėje stadijoje ir dar nepasiekiama plačiajai visuomenei.
Pastaruoju metu regos negalią turintiems asmenims buvo sukurta ne viena implanto koncepcija. Regėjimui atkurti mokslininkai anksčiau pasitelkė elektroninį implantą kartu su papildytosios realybės akiniais, taip pat Dubajuje sukurtas išmanus implantas, integruojamas į priekinį akies segmentą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai atrado būdą sustabdyti gausų kraujavimą per vieną sekundę
2Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
3Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
4Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
5Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.