Vaikystėje stebimas aukštesnis intelektas gali turėti reikšmės gyvenimo trukmei, rodo naujas tyrimas

Mokslininkai pateikė pirmuosius molekulinius įrodymus, siejančius vaikystės intelektą su ilgesniu gyvenimu per bendrus genetinius pagrindus. Manoma, kad yra tiesioginis ryšys tarp aukštesnių kognityvinių funkcijų vaikystėje ir ilgaamžiškumo.

Patvirtino hipotezę

Mokslininkai jau daugelį metų analizuoja procesus, kurių metu vaikai, atlikdami intelekto testus gauna aukštesnius balus, o vėliau yra linkę gyventi ilgiau. Atlikus išsamesnę šio reiškinio analizę ir tiriant daugiau 400 tūkst. žmonių duomenis, nustatyta, kad standartinis kognityvinių testų padidėjimas jaunimo tarpe per kelis dešimtmečius 24 proc. sumažino mirties riziką.

Ankstesni genetiniai tyrimai jau buvo nustatę ryšį tarp suaugusiųjų kognityvinių gebėjimų ir ilgaamžiškumo, tačiau čia susiduriama su galimais neatitikimais. Prasta sveikata vėlesniame amžiuje gali neigiamai paveikti žmogaus pažintines funkcijas ir kartu sutrumpinti gyvenimo trukmę, todėl sunku nustatyti, ar genai iš tiesų sieja intelektą su ilgaamžiškumu.

Siekiant tai įveikti, Edinburgo universiteto tyrėjai naudojo vaikystės intelekto duomenis, kuriems suaugusiųjų sveikatos sutrikimai dar negali turėti neigiamo poveikio rezultatams.

Naudojo duomenų bazę

Šiame tyrime nedalyvavo vaikai, tačiau tyrėjai atliko statistinę duomenų ir dviejų didelių esamų genetinių duomenų bazių analizę su daugiau nei 12 tūkst. duomenimis, susijusiais su vaikystės kognityvinėmis funkcijomis. Vėliau jie rezultatus palygino su kita duomenų baze, kurioje jau buvo daugiau nei 389 tūkst. asmenų tėvų duomenys susiję su gyvenimo trukme.

Tuomet statistiniu metodu jie tikrino, ar tie patys genetiniai variantai (DNR skirtumai) pasireiškia abiejose savybėse – ar geresni kognityviniai gebėjimai vaikystėje persidengia su tais, kurių tėvai gyveno ilgiau.

Mokslininkai patvirtino, kad yra reikšminga koreliacija tarp vaikystės kognityvinės funkcijos ir tėvų ilgaamžiškumo. Šie rezultatai pateikia tvirtų įrodymų, kad ryšys tarp gabesnio vaiko ir ilgesnio gyvenimo bent iš dalies gali būti paaiškinamas bendra genetine architektūra.

Kol kas tyrimas tik patvirtino, kad egzistuoja genetinis sutapimas, tačiau neatrado, kaip jis veikia biologiškai. Mokslininkai spėlioja, kad tai gali vykti pagal tai, ką jie vadina „sisteminio vientisumo“ hipoteze. Čia genetinis rinkinys lemia, kad žmogaus organizmas iš prigimties yra tvirtesnis ir atsparesnis, todėl jis geriau susidoroja su aplinkos iššūkiais.

Nepaisant to, yra ir kitas paaiškinimas. Genai pirmiausia turi reikšmės vaikystės kognityvinėms funkcijoms, o aukštesnis intelektas vėliau padeda žmogui priimti geresnius sprendimus ir rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, kuris yra palankesnis ilgaamžiškumui.

Mokslininkai teigia, kad yra ir daugiau būdų, kurie leidžia prognozuoti gyvenimo trukmę. Parengėme apie tai straipsnį: Gyvenimo trukmę galima prognozuoti jau nuo 7 metų – išduoda vos vienas rodiklis