Patvirtinta 50 metų senumo teorija apie šizofrenijos metu girdimus „balsus“

Daugiau nei 50 metų senumo hipotezė, aiškinanti šizofrenijos metu girdimų „balsų“ kilmę, pagaliau sulaukė įrodymų. Naujas tyrimas patvirtina, kad tai ne mistika, o subtilus smegenyse vykstantis procesas.

Turi įrodymų

Nauji įrodymai patvirtina ilgai gyvavusią teoriją, kad sergantys šizofrenija žmonės girdi „balsus“ savo galvose klaidingai priskirdami vidinę kalbą išorinei. Pasak mokslininkų, iki šiol tai įrodyti buvo sunku, nes vidinė kalba iš esmės yra privati.

Naudodami elektroencefalografiją (EEG) smegenų bangoms matuoti, mokslininkų komanda ištyrė, kaip smegenys reaguoja į vidinę kalbą, o žmonėms, sergantiems šizofrenija – kaip jų smegenys reaguoja į klausos haliucinacijas.

„Vidinė kalba yra balsas jūsų galvoje, kuris tyliai perteikia mintis – ką darote, planuojate ar pastebite“, – aiškina profesorius Tomas Vitfordas. Įprastai kai kalbame, net ir mintyse, smegenys numato, kaip skambės mūsų balsas, todėl nereaguoja į jį kaip išorinį garsą.

Tuo tarpu šizofrenijos atveju jos klysta, nes mano, kad balsas ateina iš kažko kito, todėl žmogus jį girdi kaip svetimą.

Atskleidė tyrimas

Tyrime dalyvavo kiek daugiau nei 100 žmonių, suskirstytų į tris grupes: sergantys šizofrenija ir patyrę klausos ir žodinių haliucinacijų, tie, kurie taip pat serga, bet haliucinacijų nepatyrė ir kontrolinę grupę, neturinčią ligos požymių.

Kiekvienas dalyvis buvo prijungtas prie EEG prietaiso, kad būtų galima išmatuoti smegenų bangas, klausantis garso per ausines. Jų buvo paprašyta mintyse ištarti bah“ arba „bih“ tiksliai tuo momentu, kai jie per ausines išgirs vieną iš šių dviejų garsų. Tačiau jie iš anksto nežinojo, ar tas garsas, kurį išgirs ausinėse, sutaps su tuo, kurį jie įsivaizduoja.

Rezultatai atskleidė, kad sveikų dalyvių grupėje šie du garsai sutapo ir rodė sumažėjusį aktyvumą klausos žievėje, tačiau asmenų, patiriančių haliucinacijas – buvo priešingai ir pastebėta sustiprinta reakcija.

Pasak mokslininkų, tai gali būti susiję su sutrikusiu smegenų prognozavimo mechanizmu, dėl kurio vidinis balsas interpretuojamas klaidingai.

Anot tyrėjų, šis atradimas galėtų būti reikšmingas žingsnis ieškant biologinių rodiklių, rodančių šizofrenijos buvimą. Šiuo metu nėra jokių procedūrų, kaip kraujo tyrimai ar smegenų skenavimo įrankiai, kurie galėtų parodyti išskirtinai šizofrenijai būdingus požymius. Toliau jie sieks patikrinti, ar toks metodas būtų tinkamas nustatant pacientų riziką pereiti į psichozę.

Šiandieninės technologijos taip pat kelia riziką pacientams, kurie gyvena iliuzijose. Kiek anksčiau apžvelgėme vieną iš tokių istorijų. Kviečiame skaityti: Dėmesį prikaustanti istorija: „ChatGPT“ paskatino vyrą patikėti savo iliuzijomis