Rusijos „šlovė“ blėsta: „Sojuz“ raketą gaminusi legendinė bendrovė – ant bankroto ribos

Didžiausia Rusijos kosmoso kompanija „RKK Energia“ žlunga. Sergejaus Koroliovo dar Tarybų Sąjungos kosminėje programoje projektuoto „Sojuz“ erdvėlaivio gamintoja įklimpo į skolas, iš kurių tikėtina jau išsikapstyti nebepavyks.

Išgyvena krizę

„RKK Energia“ ilgus dešimtmečius buvo Rusijos kosmoso programos centre, gamino ne tik „Sojuz“, bet ir „Progress“ erdvėlaivius, skatino palydovų bei raketų kūrimą. Visgi nutekintas bendrovės vadovo Igorio Maltsevo vidinis pareiškimas atskleidžia, kad šiuo metu bendrovė susiduria su ypatingais veiklos sunkumais.

Vidiniame pranešime, skirtame pasveikinti darbuotojus 79-erių bendrovės veiklos metinių proga, vadovas pripažino, kad „RKK Energia“ susiduria su milijonų dolerių vertės skolomis, neefektyvumu ir bendrovės tolesnių planų abejonėmis.

Jame taip pat išskirta, kad pastaraisiais metais pažadai dėl pagrindinių projektų liko neįgyvendinti, praleisti terminai, o dėl darbuotojų motyvacijos stokos ir bendros atsakomybės jausmo mažėjimo pastebimas ir augantis darbo neefektyvumas.

Rusijos sąstingis kosmoso lenktynėse

Šiuo metu „RKK Energia“ patiriami sunkumai yra didžiulis smūgis Rusijos kosmoso sektoriui ir neabejotinai kels klausimų dėl tolesnio šio sektoriaus progreso, tačiau tuo pačiu jis atspindi platesnį šalies ambicijų šioje srityje sąstingį. Nuo pat 1966 m. „Sojuz“ raketa tebėra vienintelė šalies pilotuojama paleidimo sistema, o daugybė bandymų ją modernizuoti buvo nesėkmingi.

Naujos kartos erdvėlaivio, kuris pakeistų „Sojuz“ planai vis dar yra atidedami, vėluoja „Angara“ raketos projektas. Daugiau nei prieš dešimtmetį Rusija planavo įkurti naują orbitinę stotį, Mėnulio bazę – nei vieno iš šio projekto užuomazgų dar nematyti.

Naujausios vykdytos misijos taip pat nebuvo sėkmingos – prieš keletą metų Mėnulyje sudužo Rusijos nusileidimo modulis „Luna-25“, turėjęs žymėti sovietinių pasiekimų Mėnulyje atkūrimą. Tuo tarpu simbolinį konkurencijos smūgį jiems sudavė Indija – jos raketa „Chandrayaan-3” vos po kelių dienų ten nusileido sėkmingai.

Ekspertai tikina, kad jei nebus įgyvendintos plataus masto reformos, Rusijai gresia ne tik vienos įmonės žlugimas, tačiau ji gali prarasti vieną iš paskutiniųjų kosmoso „prestižo“ simbolių.

Pastarosiomis dienomis visų akys krypo į Kiniją – ten vyko pasaulio lyderių viršūnių susitikimas, o jame dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kviečiame skaityti straipsnį apie tai: Kinija Putino akivaizdoje pristatys „galingiausią pasaulyje lazerinę gynybos sistemą“ (foto).