Mokslininkai sukūrė sistemą, kuri autizmo spektro sutrikimą aptinka 85 % tikslumu

Tyrėjai sukūrė virtualia realybe ir dirbiniu intelektu pagrįstą ankstyvosios diagnostikos sistemą, kuri gali aptikti mažų vaikų autizmo spektro sutrikimą daugiau nei 85 % tikslumu.

Atliktas tyrimas

Žmogaus ir technologijų instituto Valensijoje mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai aprašyti „Science Direct“. Tyrimo metu buvo išbandyta tyrėjų sukurta ankstyvojo autizmo diagnostikos sistema, kuri integravo šiuolaikinių technologijų sprendimus.

Tyrimo metu mokslininkų komanda išanalizavo vaikų, atliekančių kelias užduotis virtualioje realybėje, judesius, o šie rezultatai padės nustatyti, kuri dirbtinio intelekto technika yra tinkamiausia autizmo spektro sutrikimui atpažinti. Sistema be motorinės veiklos dar atsižvelgia į biologinius žymenis, susijusius su elgesiu ir seka žvilgsnio kryptį.

Instituto direktorius pabrėžia, kad virtuali realybė pranoksta tradicinius metodus:

„Virtualios realybės naudojimas leidžia mums naudoti atpažįstamą aplinką, kuri sukuria tikroviškus ir autentiškus atsakymus, imituojančius vaikų sąveiką kasdieniame gyvenime. Tai reikšmingas patobulinimas, palyginti su laboratoriniais tyrimais, kurių atsakymai dažnai būna nenatūralūs. Naudodami virtualią realybę galime ištirti daugiau tikrų reakcijų ir geriau suprasti autizmo simptomus.“

Dirbtiniam intelektui tenka svarbus vaidmuo

Kartu su šia sistema sukurtas ir dirbtinio intelekto modelis, kuris pateiks galutinį rezultatą. Modelis suprojektuotas pasinaudojant įgyta patirtimi, analizuojant motorinius duomenis. O naujasis modelis yra pagrįstas ne tradicine dirbtinio intelekto technika, bet giluminio mokymosi modeliu.

Vienas iš modelio kūrėjų mokslininkas Alberto Altozano teigia, kad būtent ši technologija ir užtikrina didesnį tikslumą:

„Rezultatai rodo, kad siūlomas naujas modelis gali tiksliau ir daugiau užduočių metu virtualioje realybėje atpažinti autizmo spektro sutrikimą.“

Virtualios realybės metu aptikti judesiai dirbtinio intelekto yra automatiškai apdorojami ir sistema gali nustatyti diagnozę, kuri šiai dienai pranoksta įprastines taikomas technikas, kaip psichologinės užduotys ar interviu, su savo tikslumu ir efektyvumu.

Tokiems rezultatams pasiekti mokslininkams prireikė aštuonerių nuoseklaus bendradarbiavimo metų, o toliau ši technologija bus dar labiau tobulinama.

Tai ne pirmas kartas, kai ligų diagnostikoje yra pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Mokslininkai yra sukūrę dirbtiniu intelektu paremtą metodą, kuris leidžia prognozuoti Alzheimerio ligos progresavimą per šešerius metus.