Žemės 2.0 paieškose: pristatytas unikalus kosminis teleskopas 

Naujas tyrimas rodo, kad paprastesnės konstrukcijos kosminis teleskopas su nestandartiniu, stačiakampiu veidrodžiu galėtų greitai ir nebrangiai padėti rasti daugiau nei 25 planetas, tinkamas gyvybei. Visa tai galėtų įvykti per mažiau nei ketverius metus – be jokių pažangių ar dar nesukurtų technologijų.

Stačiakampis veidrodis gali atvesti į „Žemę 2.0“

Naujame JAV Renselerio politechnikos instituto (RPI) ir NASA tyrime pristatomas naujas teleskopo dizainas, galintis žymiai paspartinti gyvybei tinkamų planetų paiešką už Saulės sistemos ribų.

Problema ta, kad norint atskirti Žemės dydžio planetą nuo Saulės dydžio žvaigždės, esančios apie 30 šviesmečių, reikėtų milžiniško, 20 metrų skersmens apvalaus veidrodžio, kurio šiuolaikinė technologija dar nesugeba sukurti.

Tyrėjai siūlo alternatyvą – teleskopą su stačiakampiu veidrodžiu, 20 metrų ilgio ir tik 1 metro pločio. Jį galima sukti, fiksuojant žvaigždžių vaizdus iš skirtingų kampų, todėl galima atskirti egzoplanetas nuo jų žvaigždžių nepriklausomai nuo jų padėties.

Teleskopas fiksuoja kiekvienos žvaigždės vaizdus du kartus: pirmą – viena kryptimi, antrą – pasukus veidrodį 90 laipsnių. Tai leidžia aptikti planetas praktiškai bet kurioje jų pozicijoje, įveikiant tradicinio veidrodžio formos ribotumą.

Be to, toks teleskopas yra pakankamai kompaktiškas, kad jį būtų galima paleisti naudojant esamas raketų technologijas.

Tyrimui vadovavusi RPI astrofizikos profesorė dr. Heidi Newberg sako, kad šis teleskopo dizainas gali per mažiau nei trejus metus aptikti pusę Žemės dydžio planetų, esančių iki 30 šviesmečių nuo mūsų.

Be to, jos teigimu, šis modelis galėtų įgyvendinti pagrindinį NASA „Habitable Worlds Observatory“ (HWO) misijos tikslą – per maždaug 3,5 metų surasti bent 25 gyvybei tinkamas planetas ir aptikti jų atmosferos biosignatūras.

Skirtingai nuo kitų planų, šiam teleskopui nereikia sudėtingų technologinių naujovių, todėl jis yra daug labiau įgyvendinamas. Jis yra itin efektyvus įrankis norint atrasti perspektyvias egzoplanetas, kurios galėtų tapti sudėtingesnių, ateities misijų tikslais.

Inžinerinis iššūkis

Dauguma egzoplanetų iki šiol buvo aptiktos netiesiogiai.

Pavyzdžiui, stebint, kaip planeta praeidama prieš žvaigždę pritemdo jos šviesą. 

NASA HWO misija siekia jas įžiūrėti tiesiogiai, siekiant rasti gyvybės požymių – deguonies ar metano.

Tačiau žvaigždės yra milijonus kartų ryškesnės už savo planetas, todėl jas atskirti – tarsi iš tūkstančių kilometrų pastebėti jonvabalį ant stadiono prožektoriaus.

Tam reikėtų milžiniško, 20 metrų skersmens teleskopo veidrodžio. Dabartinio pažangiausio Jameso Webbo teleskopo veidrodis siekia tik 6,5 metro.

Mokslininkai svarsto alternatyvas. 

Pavyzdžiui, atskirą kosminį aparatą, kuris blokuotų žvaigždžių šviesą. Tačiau tokie sprendimai kelia dar didesnius techninius iššūkius, kurių šiuo metu įveikti dar negalime.